Laisvę Kalėdų Mišioms!

peticijaimage++.jpg

Su sūniška pagarba prašome Jų Ekscelencijų Lietuvos vyskupų nevaržyti tikinčiųjų teisės laisvai dalyvauti Šv. Mišiose (bent jau Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis).

Šiemet negalėjome švęsti Šv. Velykų dalyvaudami šv. Mišiose. Kadangi galiojo dispensa, tai formaliai atlikome sekmadienio pareigą. Tačiau visavertis dalyvavimas dieviškose paslaptyse yra sakramentinis dalyvavimas Kristaus aukos atnaujinime ir priimant realų Dievo Kūną ir kraują. Tokia nenormali nuotolinių Mišių situacija negali nuolat tęstis per svarbiausias šventes, nes tai griauna Bažnyčios gyvenimą ir tikinčiųjų sielas.

Tuo tarpu su komunistinės organizacijos [1] „Antifaschistische aktion“ („Antifa“) vėliava kitos komunistinės organizacijos „Black lives matter“ veiklą palaikiusi, apie tūkstantį jaunuolių surinkusi demonstracija birželio 5 d. įvyko, nors šalyje tada galiojo vyriausybės nustatyta karantino tvarka: „Nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 15 d. kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai... organizuojami ir vykdomi tik: atvirose erdvėse, kai renginio metu neišlipama iš automobilio; atvirose erdvėse, kai renginyje dalyvauja ne daugiau kaip 300 žiūrovų ir (ar) dalyvių (neįskaičiuojant atlikėjų, organizatorių, trenerių ir aptarnaujančio personalo) ir užtikrinamas ne mažesnis nei 1 m atstumas tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus.“[2] 

Žinoma, dvasinė valdžia – vyskupai – tai demonstracijai nepritarė. Tai pasaulietinės valdžios nenuoseklumas, suteikiantis tam tikros politinės orientacijos jėgoms privilegijuotą padėtį – leidžiamą dalyvių skaičių jos viršijo daugiau nei tris kartus. Suprantame, kad tokią politiką vykdantys valstybės pareigūnai galėjo daryti spaudimą Bažnyčios hierarchams, kad būtų apribotas Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventimas. Todėl norime palaikyti savo ganytojus ir paskatinti juos nepasiduoti spaudimui bei drąsiai ginti šventą žmonių teisę į Šv. Mišias. 

Žvelgiant į bendrą šalies situaciją gali kilti klausimas, kodėl Dievo, Jo Motinos ir šventųjų statulas bei kitas civilizacijos vertybes niokojančių judėjimų rėmėjų masinės demonstracijos leidžiamos, nepaisant vyriausybės apribojimų, o jau 600 metų katalikiškos Lietuvos gyventojų daugumą sudarantiems katalikams negalima daug mažesnėmis nei 1000 žmonių grupėmis viešai švęsti didžiausių metų švenčių – Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, ir varžoma šventa jų teisė viešai išpažinti savo tikėjimą. 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir griežtindama karantino sąlygas pasaulietinė valdžia paliko išimtis parduotuvėms, kurios užtikrina žmonėms galimybę įsigyti prekių, būtinų jų kūnui. Vadinasi situacija nėra tiek rimta, kad žmonėms būtų draudžiama lankytis parduotuvėje. Todėl mes, tikintieji, pagrįstai tikimės, kad mūsų dvasinė valdžia taip pat gins išimtis Šv. Mišioms (kurių net nebandė drausti valstybės valdžia), teikiančioms daug svarbesnį dvasinį maistą žmogaus sielai, be kurio mums gresia dvasinė mirtis.

Kiekvienam pasaulio žmogui, jo sielos gyvybei ir deramam ryšiui su Dievu palaikyti reikalingas betarpiškas, o ne nuotolinis dalyvavimas Kristaus Kryžiaus Aukos sudabartinime ant altoriaus – Šv. Mišiose – bei Dievo Kūno ir Kraujo, realiai esančio Šv. Eucharistijoje, priėmimas. Tokie draudimai laisvai dalyvauti viešose  Šv. Mišiose nesant labai rimtos priežasties prieštarauja dieviškajai teisei, Bažnyčios kanonų teisei ir mūsų katalikiškos civilizacijos dviejų tūkstantmečių praktikai. Iš visų laikų katekizmo mokymo žinome, kad iš principo nedalyvavimas šv. Mišiose per privalomą šventę be rimtos priežasties yra mirtina nuodėmė: 

„Įsakymas sekmadieniais ir šventėmis dalyvauti Šv. Mišiose saisto visus tikinčiuosius nuo tada, kai jie ateina į protą, vadinasi, maždaug nuo 7 metų amžiaus iki gyvenimo pabaigos. Pareiga yra svarbi, ir kas be pateisinamos priežasties jos neatlieka, sunkiai nusideda.“[3] 

Tiesa, šiuo atveju vyskupai suteikė dispensą – todėl mirtinos nuodėmės nėra, bet normaliam tikinčiajam siekiančiam šventumo pagrindiniu būdu - sakramentiniu bendravimu su Kristumi to netekimas tai yra labai bloga sielai kenkianti situacija. Realūs sakramentai yra Dievo malonės kanalai. Popiežius Šv. Pijus X ir apskritai šventoji Bažnyčia skatina kuo dažnesnį realaus Dievo Kūno ir Kraujo priėmimą.

Ir Bažnyčios, ir valstybės pareigūnus griežtai įpareigoja pagrindinis, visus atskirus kanonus viršijantis Bažnyčios Kanonų teisės principas: Salus animarum suprema lex („Sielų gelbėjimas – aukščiausias įstatymas“). Apie tai kalba ir atskiri 1983 m. Kanonų teisės kodekso kanonai:

Kan. 931. „Eucharistiją švęsti ir dalinti galima bet kurią dieną ir valandą, išskyrus liturginėse normose numatytas išimtis.“

Kan. 387. „Diecezijos Vyskupas, [...] įsipareigoja visomis priemonėmis skatinti tikinčiųjų šventumą [...], [...] rūpinasi, kad jam patikėti tikintieji, švęsdami sakramentus, augtų malonėje ir pažintų bei išgyventų velykinę paslaptį.“

Kan. 90 § 1. „Tenebūna nuo bažnytinio įstatymo dispensuojama be teisingos ir protingos priežasties, visuomet atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei įstatymo, nuo kurio dispensuojama, svarbą.“ [4]

Šiuo atveju net ir valstybė nedraudžia švęsti Šv. Kalėdų bažnyčiose. Tai pakankamai protinga priežastis leisti jų viešą šventimą. O šiuo atveju įstatymas, nuo kurio ne tik dispensuojama, bet ir praktiškai užkertamas kelias viešam Šv. Kalėdų šventimui bažnyčiose, yra labai svarbus: ne tik Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimas, kad Šv. Kalėdos yra privaloma šventė [5], bet ir tūkstantmetė visuotinės Bažnyčios praktika bei – svarbiausia – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymas: „tai darykite mano atminimui“. 

Kadangi net ir valstybė nedraudžia švęsti Šv. Kalėdų bažnyčiose, to visiškai pakanka, kad jos būtų leidžiamos švęsti viešai. Be to, bažnyčios yra didelės erdvės, kuriose nesudėtinga užtikrinti saugų dalyvavimą Šv. Mišiose – kur kas saugesnį nei ėjimą apsipirkti į prekybos centrus. Šiuo atveju įstatymas, nuo kurio dispensuojama ir kuriam užkertamas kelias, yra svarbesnis nei nauda, kuri iš to gaunama. 

Net ir kovojant su virusu galima Šv. Kalėdų šventimą organizuoti kitaip: padalinti tikinčiųjų srautus, aukoti daugiau Šv. Mišių, kas jau buvo sėkmingai daroma Lietuvoje, ar net organizuoti šv. Mišias atvirame ore (tai buvo daroma, pvz., Baltarusijoje) ir kt. Žmogui padaryta dvasinė žala gali pakenkti ir kūno sveikatai, net labiau už abejotiną pavojų dalyvaujant nelabai gausiame susirinkime – Šv. Mišiose (juolab jei tikinčiųjų srautai bus padalinti aukojant daugiau Šv. Mišių ir kt.). Taip pat galima suteikti dispensą nuo pareigos dalyvauti Mišiose ligotiems, vyresnio amžiaus ar, jei reikia, su jais gyvenantiems žmonėms. Tai iš esmės skiriasi nuo visų viešų Šv. Mišių sustabdymo.

Mes kaip pasauliečiai negalime tiesiogiai ginčyti šalies vyskupų duotos dispensos pagrįstumo bei teisėtumo, tik norime atkreipti dvasininkų ir pasauliečių dėmesį į svarbiausias mūsų tikėjimo tiesas, Šv. Mišių bei Šv. Komunijos būtinybę sielos išganymui ir t.t. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad panašiose sąlygose kitų šalių vyskupai randa palankesnius tikinčiųjų dvasiniam gyvenimui sprendimus. Pvz. kaimyninėje Lenkijoje ir Vokietijoje ir kitur (nors šios šalys, kaip ir praktiškai visa Europa, yra koronaviruso „raudonojoje zonoje“) leidžiamos viešos kalėdinės Šv. Mišios, dargi pabrėžiant kad tai viena svarbiausių dvasiniam gyvenimui švenčių ir būtina užtikrinti tikinčiųjų dalyvavimą jose, kad jie galėtų deramu būdu garbinti Dievą.[6] 

Todėl mes, kaip Šventosios Motinos Katalikų Bažnyčios vaikai, tikintieji ir valstybės piliečiai, su sūnišku paklusnumu prašome Jūsų, gerbiami Bažnyčios hierarchai, atsižvelgti į Dievo valią („tai darykite mano atminimui“) ir pagrindinį visų mūsų Tėvynės žmonių poreikį bei objektyvią pareigą – siekti savo sielos išganymo. Mes nuolankiai prašome:

nevaržyti tikinčiųjų teisės laisvai dalyvauti Šv. Mišiose (bent jau Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis).

Tegul niekas nesudrumsčia tyrų kaip krentantis sniegas, šviesių ir džiugių Šv. Kalėdų!

Tegul per Šv. Kalėdas Lietuvos žmonių širdys plaka vienu ritmu ir teaidi jose džiaugsmingos giesmės žodžiai:

Sveikas, Jėzau gimusis,
Šventas Dievo Kūdiki!
Brangią dieną švęsdami užgimimo Viešpaties,
linksminkimės ir džiaukimės,
Dievui garbę duodami giedokime!

 

1. Stephan, Pieroth (1994). Parteien und Presse in Rheinland-Pfalz 1945–1971: ein Beitrag zur Mediengeschichte unter besonderer Berücksichtigung der Mainzer SPD-Zeitung 'Die Freiheit'. v. Hase & Koehler Verlag. p. 96. 

2. Karantinas šalyje https://koronastop.lrv.lt/lt/naujienos/karantinas-salyje.

3. Dievas ir žmogus Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas. Roma. 1952.

4. Kanonų teisės kodeksas. 1983. Pirmoji knyga. http://viluckas.lt/wp-content/uploads/2010/10/cickodeksas.pdf 

5. Lietuvos vyskupų konferencijos aplinkraštis Nr. 1 – 52/96. 1996 m. sausio 24 d. „Dėl privalomų Bažnytinių švenčių dekreto įgyvendinimo“. http://www.lcn.lt/b_dokumentai/Lietuvos_vyskupu_rastai/LVK-aplr_del-privalomu-b-svenciu1996.html

6. Bischof Bätzing zu aktuellen Fragen von Gottesdiensten in der Corona-Pandemie. https://www.dbk.de/presse/aktuelles/meldung/bischof-baetzing-zu-aktuellen-fragen-von-gottesdiensten-in-der-corona-pandemie 

*Asmens duomenų apdorojimu: užpildydama(s) formą sutinku, kad mano asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas, tel. numeris, el. paštas) būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais (leidinių, daiktų, pasiūlymų juos įsigyti ir peticijų siuntimas ne dažniau kaip keletą kartų per metus).

Asmens duomenų valdytojo rekvizitai: VšĮ Krikščioniškosios kultūros institutas (KKI), į. k. 126324423, Šv. Ignoto g. 5-14A, Vilnius, LT-01144, el. p.: info@kki.lt. Duomenų apsaugos klausimais kreiptis el. p.: info@kki.lt.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016/679 6 straipsnio 1 dalies a ir c punktai. Jūs turite teisę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą, prašyti KKI leisti susipažinti su Jūsų asmens duomenimis ir juos ištaisyti arba ištrinti, arba apriboti duomenų tvarkymą, taip pat teisę į duomenų perkeliamumą ir teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

*KKI privatumo politika: https://kki.lt/privatumo/

 

 

 


VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas, Šv. Ignoto g. 5-14A, 01144 Vilnius    Susisiekti su peticijos autoriumi

Pasirašyti šią peticiją

Pasirašydamas, aš patvirtinu VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas, Šv. Ignoto g. 5-14A, 01144 Vilnius perduoti mano parašą tiems, kas turi galią spręsti šią problemą.


ARBA

Gausite parašo patvirtinimui reikalingą nuorodą elektroniniu paštu. Siekiant užtikrinti, kad gautumėte el. laiškus, pridėkite info@peticijos.com į savo adresų knygutę ar saugių siuntėjų sąrašą.

Atkreipkite dėmesį, kad jūs negalite patvirtinti savo parašo atsakydami į šią žinutę.




Sumokėta reklama

Mes reklamuosime šią peticiją 3000 žmonėms.

Sužinoti daugiau...