Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo

Susisiekti su peticijos autoriumi

Kvietimas į vidinės miškotvarkos projekto viešą svarstymą

2021-11-06 19:31:34

Kviečiame visus pritarančius Gojaus miško esančio šalia Elektrėnų miesto išsaugojimui į vidinės miškotvarkos projekto viešą svarstymą, kuris įvyks 2021 m. lapkričio 24 d., pradžia 16 val., Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioniniame padalinyje, Miškininkų g. 8, Rubežiaus k., Trakų raj. Kuo mūsų bus daugiau miškotvarkos projekto viešajame svarstyme, tuo didesnė tikimybė kad pavyks išsaugoti Gojaus mišką.

Oficialus Valstybinių miškų urėdijos kvietimas į vidinės miškotvarkos projekto viešą svarstymą:

Visuomenė kviečiama susipažinti su baigiamu rengti VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Trakų regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projektu.

Su rengiamo projekto sprendiniais nuo 2021 m. spalio 22 d. galima susipažinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos interneto svetainėje vivmu.lt/Veiklos sritys/Miškotvarka arba darbo dienomis iki 16 val.  šiais adresais (atsižvelgiant į COVID-19 ligos epideminę situaciją Lietuvoje reikalinga išankstinė registracija, asmuo prie įėjimo į patalpas privalo pateikti savo vardu registruotą ir sugeneruotą Galimybių pasą).

Viešas svarstymas. Projekto viešas svarstymas įvyks 2021 m. lapkričio 24 d. 16 val. 00 min. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioniniame padalinyje, Miškininkų g. 8, Rubežiaus k., 21143 Trakų raj. Atsižvelgiant į COVID-19 ligos epideminę situaciją Lietuvoje ir nesant galimybės vykdyti fizinio susirinkimo, susirinkimas vyks nuotoliniu būdu (internetinė vaizdo transliacija). Daugiau informacijos apie susirinkimą tel. +370 680 32101 arba vivmu.lt. Viešame projekto svarstyme bus pristatoma objekto teritorijos charakteristika, ūkinės veiklos analizė, projektiniai sprendiniai dešimtmečiui: pagrindinių, ugdomųjų, sanitarinių miško kirtimų, miško atkūrimo, įveisimo apimtys, rekreacinės ir gamtosauginės miškų tvarkymo priemonės.

Pastabas ir pasiūlymus projekto rengėjui Dariui Ribokui tel. +370 680 32101, el. p. darius.ribokas@vmu.lt galima teikti iki viešo svarstymo ir jo metu.


VšĮ "Taurus Siekis"

Ąžuoliukų sodinimo šventė Gojaus ąžuolui atminti

2021-09-15 04:24:39

Kviečiame jus šių metų spalio 9 d., šeštadienį, 15 val. į ąžuoliukų pasodinimo šventę Gojaus kaime šalia Elektrėnų miesto paminėti Gojaus ąžuolą gyvavusį iki XX a. pradžios, - ąžuolas, kurį žmonės garbino, buvo nukirstas prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Ąžuolas buvo kertamas apie pora metų įtikinus, kad jį nukirtus bus išspręstos žmogaus, ant kurio žemės stovėjo tas ąžuolas, bėdos:

„Jaunuolis ėmė kirsti ąžuolą. Kiekvieną dieną prie pat žemės jis kirto tą didžiulį ąžuolą. Ilgai dirbo jaunuolis, kol vieną dieną ąžuolas galiūnas nuvirto. Jis sudrebino visų gojiečių namelius, sudužo stiklai, šunys sustaugė, galvijai subliovė. Virto tūkstantmetis, gražus plačiašakis, tvirtas ąžuolas, kurį žmonės taip mėgo ir garbino. O jaunuolis, pavargęs nuo darbo, atsigulė pailsėti. Atsigulė ir daugiau jau neatsikėlė. Užmigo ir nepabudo.“.

Tose vietovėse augęs Gojaus ąžuolas sietinas su deive Laima ir Laimos sūnumi kriviu Laimučiu. Padavimai apie Gojaus kaimo ąžuolą:

·         Kadaise Laima su sūneliu išėjo iš Perkūnakiemio kaimo ir priėjo kalnelį. Ant to kalnelio stovėjo nuostabaus grožio ąžuolas, o už jo – septyni maži šiaudais dengti nameliai. Artėjo naktis todėl įlipę į ąžuolą jie permiegojo ant jo šakų. Išaušo rytas. Kai jie nubudo, po ąžuolu pamatė seną baltą senelį. Senelis ir klausia: „Iš kur jūs?“ Laima atsako: „Aš – Laima, o čia mano sūnus Laimutis. Aš moku verpti likimo siūlą, austi laimės taką žmogui.“.

·         Kaip Gojaus kaimas atsirado? Kadaise čia buvo didelis gražus miškas, žalias, apaugęs medžiais. Jame augo didžiulis plačiašakis ąžuolas. Labai storas ir senas. Jis buvo laikomas šventu, prie jo ėjo melstis, buvo šventa vieta ir gyveno krivis Laimutis.

·         Gojaus kaime plytėjo didelis laukas su didingu plačiašakiu ąžuolu, matomu iš visų apylinkių. Mažiausiai penki vyrai, susikibę rankomis, galėjo apkabinti ąžuolą. Tai buvo nepaprastas ąžuolas. Prie jo buvo aukuras, ir žmonės prie jo meldėsi dar ilgai po krikščionybės įvedimo. Čia gyveno krivis Laimutis.

Pasodinus ąžuoliukus taip pat vėliau bus įrengta atminimo lenta. Kviečiame skirti paramos atminimo lentos įrengimui vietoje atvykus į šventę.


VšĮ "Taurus Siekis"

Valstybinių miškų urėdijos atsakymas

2021-08-26 14:03:55

VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) išnagrinėjo Jūsų 2021 m. liepos 21 d. raštą dėl VMU Trakų regioninio padalinio rengiamame vidinės miškotvarkos projekte numatomų sprendinių susijusių su Gojaus mišku.

Informuojame, kad šiuo metu yra rengiamas VMU Trakų regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projektas (toliau – Miškotvarkos projektas), kuriame nėra numatytas naujų rekreacinių objektų įrengimas Gojaus miške, nes šis miškas yra priskirtas IV miškų grupei – ūkiniai miškai, kuriuose ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus. Taip pat šiame miške Kultūros vertybių registre yra įregistruoti Kloninių Mijaugonių, Perkūnkiemio ir Elektrėnų pilkapynai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsniu „Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama: saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre“. Pilkapynų vertingąsias savybes sudaro reljefas, sampilai, sampilus juosiantys grioviai ar duobės. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių tvarkybos darbai turi būti vykdomi pagal paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 "Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės" ir PTR 08.01:2013 "Tvarkybos darbų rūšys" parengtus tvarkybos darbų projektus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, šiuo metu rengiamame Miškotvarkos projekte nenumatoma Gojaus miške projektuoti naujų rekreacinių objektų įrengimo. Miškotvarkos projektas bus parengtas šių metų IV ketvirtyje ir teikiamas viešam svarstymui. Miškotvarkos projektas skelbiamas VMU internetinėje svetainėje (www.vmu.lt), 20 darbo dienų iki viešojo svarstymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. D1-925 „Dėl miškų tvarkymo schemų rengimo perspektyvinio plano 2016–2023 metams patvirtinimoׅ“ Vilniaus apskrities miškų tvarkymo schemą numatoma rengti 2021-2022 metais. Vykstant Schemos viešajam svarstymui, galėsite teikti pasiūlymus dėl Gojaus miško miškų grupės pakeitimo. Informaciją apie Schemos rengimo pradžią ir eigą rasite Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt arba Aplinkos ministerijos tinklalapyje.

Direktorius Valdas Kaubrė


VšĮ "Taurus Siekis"

Dėl šventojo Gojaus miško likimo

2021-07-21 11:45:53

VĮ Valstybinių miškų urėdijai pateiktas raštas su tokiu paklausimu:

Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos buvo gautas šių metų vasario 11 d. raštu Nr. 10.2-S(E)-21-221 patikinimas, kad dėl tolesnio Gojaus miško, esančio Elektrėnų r. sav., tvarkymo bus apsispręsta šiais, 2021, metais, rengiant naują VMU Trakų regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projektą. VĮ Valstybinių miškų urėdija patikino, kad tuo pat metu bus svarstomas VšĮ „Taurus siekis“ siūlymas dėl rekreacinės infrastruktūros įrengimo Gojaus miške.

Norėtume pastebėti, kad vis gaunu piliečių paklausimų dėl Gojaus miško tolimesnio likimo, - todėl ar galėtumėt patikslinti iki kada ketinate rengti VMU Trakų regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projektą ir koks numatytas Gojaus miško likimas? Norėčiau priminti, kad šio miško grupė turėtų būti pakeista į II grupės IIB (rekreaciniai miškai) arba IIA (ekosistemų apsaugos miškai) pogrupį, kadangi jame yra tiek saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, tiek valstybės saugomų paveldo objektų. Be to pats Gojaus miškas mena labai senus laikus, jis priklausė senovinei kulto vietai, todėl Gojaus miško išsaugojimas svarbus ir Lietuvos išlikimo užtikinimui. Pavertus tokias girias žaliavų išgavimo vietomis galimai iškiltų grėsmė ir Lietuvos valstybės išlikimui.

Prašau mums praneškite dėl tolimesnės VMU Trakų regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projekto rengimo eigos ir kaip visuomenė galėtų prisidėti prie Gojaus miško išsaugojimo.


VšĮ "Taurus Siekis"

Dėl grėsmės Lietuvos valstybės išlikimui

2021-03-07 14:19:07

Lietuvių tautos valdantieji, nors ir po 1410 m. laimėto Žalgirio mūšio, pasirinko feodalizmo diegimo Lietuvos visuomenėje kryptį. Tokia kryptis tapo pražūtinga Lietuvos valstybei, kuri, nors ir dar gyvavo kelis šimtmečius, tačiau dideliame susipriešinime ir lietuvių tautą vedant link išnykimo. Feodalizmo kryptis buvo pasirinkta diegiant visuomenėje slavizmą ir svetimą pasaulėžiūrą. Tai tapo tari šliaužančio užkariavimo strategija, - Lietuvos valstybės gyvavimui buvo iškilusi grėsmė jau 1655 m., XVII a., praėjus tik 200 metų nuo Žalgirio mūšio, kai Vilnių užėmė Maskvos caro kariuomenė ir ten laikėsi net penkis metus. Deja, dėl masinio vokietinimo, lenkinimo ir rusinimo mažėjant norinčių ginti Lietuvos valstybę, Lietuva 1795 m. tapo de facto carinės Rusijos sudėtimi.

Taigi, Lietuvos valstybės negandų priežastimi tapo prieš lietuvių tautą nukreipto feodalizmo įvedimas XV a. Todėl belieka pasidžiaugti tuo, kad naikinant baudžiavą XIX a. radosi sąmoningų lietuvių, kurie per kultūrą, per spaudą, per lietuvišką pasaulėžiūrą gaivino ir kėlė lietuvių sąmonę, - tokių pastangų dėka pavyko atkurti Lietuvos valstybę 1918 m. Galima teigti, kad Lietuvos šviesuoliai su Jonu Basanavičiumi priešakyje stengėsi atstatyti tą lietuvių tautai gyvybiškai svarbią kryptį, nuo kurios buvo nukrypta jau XV a.

Deja, visą XX a. sprendėsi lietuvių tautos išlikimo klausimas dėl LR buvusios (ir vis dar esamos) pasaulėžiūrų maišalynės. Tik XIX a. prasidėjusio lietuvių tautinio pasaulėžiūrinio ir kultūrinio atgimimo dėka pavyko atsilaikyti prieš visas negandas ir dar sykį Lietuvą atplėšti nuo priklausymo slaviškoms valstybėms 1990 m. Taigi, darytina išvada, kad Lietuvos valstybės, kaip lietuvių tautos išlikimo garanto, gyvavimo sąlygą, - tai lietuvių kalba, pasaulėžiūra, ir pati lietuvių tauta. Tai panašu, kas būdinga ir žydų tautai, - pasaulėžiūra, kalba ir kilmė.

Žvelgiant į XXI a. LR gyvenimą pastebimos tos pačios grėsmingos visuomenės susipriešinimo tendencijos, kurios buvo tiek XVII a., tiek vėliau kas sąlygojo Lietuvos valstybės okupavimą. Dalis piliečių stengiasi pabėgti nuo šių įtampų, - manoma, kad per pastaruosius 30 metų jau milijonas piliečių pasitraukė gyventi svetur. LR institucijos tarsi užmiršusios Lietuvių kalbos, kultūros ir pasaulėžiūros, kas iš esmės yra Lietuvos valstybės išlikimo pagrindas, puoselėjimą. Vienas iš to pavyzdžių, tai LR „užmirštos“ mitologinės ir paveldo prasme svarbios Gojaus girios, esančios Elektrėnų rajone, apleidimas ir siekis ją „iškirsti plynai“. Visa tai tarsi požymis to, kad valdančiųjų nustatyta Lietuvos valstybės kryptis vėl vedanti link jos pražūties, ir lietuvių tautos išnykimo prarajos.

Pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. „Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos“. Taigi, pastebėjus, kad Valstybinių miškų urėdija siekia plynai iškirsti mitologinę ir paveldo prasme svarbią Gojaus girią, VšĮ „Taurus Siekis“ paskelbė peticiją, dėl Gojaus miško apsaugos nuo pačių LR institucijų Lietuvai pražūtingo veikimo. Apskritai dabartinė LR kryptis kai kertami beveik visi brandūs miškai tai grėsmė nacionaliniam saugumui.

Įstatymo priede teigiama, kad „tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos“ bei „aplinka ir kultūros paveldas“ priskiriami pagrindiniams nacionalinio saugumo objektams. Minėtame Gojaus miške tarsi persipina paveldosauga ir gamtosauga, kadangi ten yra tiek saugomų gamtos buveinių, tiek paveldosaugine prasme svarbių pilkapynų. Tačiau šiuo mišku LR institucijos tuo nesirūpina ir dar ketino jį iškirsti plynai tik dėl ūkinio poreikio – medienos.

Be to, Įstatymo priede teigiama, kad „Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą.“. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad brandūs miškai tai neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Tai yra patvirtinę etnologai ir Lietuvos būtovės tyrinėtojai. Sakoma, kad iškirtus Lietuvos brandžius miškus nebeliks pačios Lietuvos, - tada liks tik „išsikvėpus“ teritorija, kurią galės be didesnių pastangų prisijungti slaviška, vokiška ar kita valstybė. Valstybinių miškų urėdija teigdama, kad „Lietuvoje miškų daugėja“ klaidina visuomenę, kadangi pasaulėžiūros prasme svarbių brandžių miškų sparčiai mažėja ir daugėja tik pramonei, medienos auginimui, skirtų jaunuolynų.

Įstatymo priede teigiama, kad „Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos teritorijos vientisumą, kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą...“. Deja, LR institucijos dažnu atveju užmiršo lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą, dažnai tik imituodamos veiklą, kad rūpinasi etnine kultūra, kultūros savitumu ir papročiais, kultūros paveldu. Pavyzdžiui, VšĮ „Taurus Siekis“ 2020 spalio 20 d. su LR institucijomis pradėtas susirašinėjimas dėl Gojaus miško išsaugojimo davė tik apčiuopiamą rezultatą, kad buvo pristabdymas Gojaus miško iškirtimas, tačiau iš daugybės susirašinėjimų darytina išvada, kad LR institucijos stengiasi taip mintis suvelti, kad piliečiams, besirūpinantiems Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu, nebeliktų ūpo „kariauti“ su tomis institucijomis.

Be to, Įstatymo priede teigiama, kad „Valstybė siekia išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę“. Tačiau tiek VšĮ „Taurus Siekis“, tiek kitų pilietinių įstaigų patirtis rodo, kad Valstybinių miškų urėdija stengiasi suvelti tikrovę sukurdama iliuziją, kad „siekia išsaugoti gamtos paveldo vertybes“, tačiau dažnai elgiasi priešingai iškirsdama brandžius medžius ne tik ūkiniuose miškuose, bet ir draustiniuose. Pastaruoju metu neteko aptikti, kad LR institucijos rūpintųsi „kraštovaizdžio ir biologinės šalies įvairovės“ išsaugojimo plėtra, - pastaraisiais metais mažėja Lietuvos tapatybei būdingo kraštovaizdžio ir biologinės šalies įvairovės.

Taigi, LR institucijos tarsi sąmoningai stengiasi pasiųsti į neviltį Lietuvos nacionaliniu saugumu besirūpinančius piliečius. Belieka priminti, kad Lietuvos valstybė atsikūrė pagrinde atgimusios lietuvių kalbos, kultūros paveldo, pasaulėžiūros dėka, todėl tai naikinant pažeidžiami ir nacionalinio saugumo pagrindai. Pažeidus šiuos pagrindus gali beveik nebelikti kam ginti Lietuvos valstybės, kaip jau buvo atsitikę XVII ir XVIII amžiais.

Įstatymo priede teigiama, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijų priimami sprendimai turi būti analizuojami, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.“. Deja, VšĮ „Taurus Siekis“ pateikus pasiūlymą dėl atminties tako įsteigimo Gojaus miške ir apylinkėse aplink jį, taip apsaugant patį mišką bei lietuvišką identitetą stiprinantį kultūros paveldą, kol kas sulauktas tik LR institucijų abejingumas ar veiklos imitavimas. Peticijai dėl Gojaus miško išsaugojimo jau pritarė virš tūkstančio piliečių. Be to, atminties tako įkūrimui pritarimą jau išreiškė Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas. Tačiau iki šiol nėra aišku, kokiomis lėšomis toks takas bus įrengtas ir ar apskritai jis bus įrengtas.

Todėl manyčiau, kad dažnai LR institucijos klaidindamos visuomenę ir veldamos mintis elgiasi tarsi velniai, kad jų pasirinkta kryptis nukreipta tik į kitų ūkinį aptarnavimą ir taip apleidžiant lietuvišką kultūrą, paveldosaugą ir gamtosaugą artina Lietuvos valstybę link pražūtingos egzistencinės prarajos. Manau, kad svarbu ir būtina atkreipti LR institucijų dėmesį, kad jos laikytųsi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo.


VšĮ "Taurus Siekis"

Pasiūlymas dėl Gojaus miško paskirties grupės pakeitimo

2021-01-11 15:21:20

VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ 2020 m. gruodžio 17 d. rašte teigiama, kad Elektrėnų savivaldybėje esantis Gojaus miškas šiuo metu yra priskirtas IV miškų grupę (ūkiniai miškai). VšĮ „Taurus Siekis“ paskelbta peticija ir kitais veiksmais siekia įrodyti, kad šio miško grupė privalo būtų pakeista į II grupės IIB (rekreaciniai miškai) arba IIA (ekosistemų apsaugos miškai) pogrupį.

LR Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 8 d. Nr. (66)-D8(E)-7018 rašte pranešama, kad teisinis pagrindas priskirti Gojaus mišką II miškų grupės IIA arba IIB pogrupiui „galėtų būti sudarytas pakeitus (išplėtus) Elektrėnų miesto ribas (apimant visą ar dalį Gojaus miško) arba įsteigus draustinį“ arba jame „turėtų būti atitinkama rekreacinė įranga ir infrastruktūra“. Taigi, atsižvelgdami į tokias pastabas, tekiame pasiūlymą, kaip galėtų būti apsaugoti paveldosaugos ir gamtosaugos (gamtos paveldo) objektai Gojaus miške.

Siūlome įrengti pažintinį (atminties) taką einantį per Gojaus miške esantį senąjį kelią ir sujungiantį tame miške esančius pilkapynus. Takas galėt prasidėti Lubakos (Gojaus) kaime ir juo pėsčiomis galima būtų pasiekti Senųjų Kietaviškių kaimą ir buvusio Perkūnakiemio kaimo vietą šalia Elektrėnų marių. Šiose vietovėse gausu atmintinų vietų, padavimų ir pasakojimų kurių dalis pateikiama pridedamoje rinkmenoje su etnologės Onos Rasutės Šakienės parengta Elektrėnų krašto senųjų šventviečių mitologine ir tautosakine apžvalga.

Šiame pažintiniame take galėtų būti įrengti informaciniai stendai, pavėsinės, stogastulpiai, suolai, automobilių statymo aikštelė. Taigi, įrengus tokį taką Gojaus miškas galėtų būti priskirtas prie rekreacinių miškų. Tai būdų svarbiu privalumu ir papildomu pajamų šaltiniu Elektrėnų miestui, kadangi, pačiu taku, kuris būtų įkurtas greta magistralės Vilnius-Kaunas, norintys pavaikščioti ar pavažinėti dviračiu lankytojai tuo pačiu galėtų užsukti ir į Elektrėnų miestą.

Beje, dar 1938 m. Trakų apskrities tarnyba, ieškodama gražiausio gamtos kampelio, atrado jį prie Puikino, Anykštų, Jagudžio ežerų, - šioje vietovėje norėta statyti turistinį vasarnamį ir vėliau galbūt net steigti kurortą. Tačiau šiame ,,šveicarikame“ gamtos kampelyje 1961 m. įgyvendinti kiti planai – pastatyta galinga elektrinė, natūralios salos, pusiasaliai užlieti pakeliant Strėvos vandenis 10 metrų aukščiu. Todėl, Gojaus miško išsaugojimas ir pažintinio (atminties) tako įrengimas dalinai prisidėtų prie kas galėjo būti įgyvendinta jau prieš aštuoniasdešimt metų ir kas būdinga kiekvienai rekreaciniai ir kurortinei vietai.   

Be to, gamtininkai yra jau nustatę tokias gyvūnų ir augalų saugomas rūšis Gojaus miške ir jo prieigose: juodieji pesliai, gegužraibės, raudonpilvės kūmutės. Taigi, pavasarį galima būtų pakviesti gamtininkus, kad jie fiksuotų saugomų rūšių augimvietes ir tose vietose būtų galima įrengti saugomas buveines. Be to, asociacija „Sienakalnio bendruomenė“ ketina visomis išgalėmis prisidėti prie Gojaus miško išsaugojimo, taip pat pagelbėti įrengiant ten pažintinį taką, bei inicijuojant saugomos teritorijos įsteigimą Gojaus miške.

Įrengus pažintinį taką ir nustačius saugomas gamtos buveines, Gojaus miško grupė galėtų būti pakeista į IIB, rekreaciniai miškai, ir tame miške bei aplink jį nustatytos tam tikros vietos skirtos ekosistemų apsaugai. VšĮ „Taurus Siekis“ dalyvautų projekto, skirto įrengti tokį pažintinį taką, paruošimo ir įgyvendinimo darbuose.


VšĮ "Taurus Siekis"

Atsiliepimas į raštą „Dėl kirtimų Gojaus miške“

2020-12-11 23:22:01

VšĮ „Taurus Siekis“ gavo 2020-11-24 d. Nr. 8.4-S(E)-20-2810 raštą iš VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (toliau – VMU), kuriame teigiama, kad Gojaus miške, esančiame Elektrėnų r., kirtimai nebuvo vykdomi ir jų neplanuojama vykdyti ir likusiais 2020 metų mėnesiais. Rašte taip pat teigiama, kad 2020 metais VMU Trakų regioninio padalinio miškuose atliekami miškų inventorizacijos darbai, kurių pagrindu sekančiais metais bus rengiamas ir viešai svarstomas šio padalinio vidinės miškotvarkos projektas.

Deja, VMU nepatvirtino, kad Gojaus miške nebus vykdomi plyni kirtimai 2021 m., taip pat nėra aišku ar bus atsižvelgiama ne tik į paveldosaugą, bet ir gamtosaugą. Gojaus miškas labai svarbus paveldosaugos prasme, jame yra net trys pilkapynai. Be to, gamtininkų teigimu jame ir šalia jo buvo nustatyta juodųjų peslių augimvietė, ten auga gegužraibės ir gyvena raudonpilvės kūmutės. Taigi, Gojaus miške ir jos prieigose gausu gamtos buveinių. Gamtininkai, su kuriais teko kabėti, pasiryžę 2021 m. pavasarį ir vasarą labiau ištirti tas vietoves dėl dar kitų saugomų rūšių nustatymo.

VMU vizijoje teigiama, kad tai atsakinga gamtai ir žmogui įmonė. VMU misijoje teigiama, kad šį įmonė siekai aktyviai prisidėti prie biologinės įvairovės ir miško ekosistemų išsaugojimo. VMU vertybės, - dėmesys žmogui, meilė gamtai. Norėčiau pastebėti, kad vakarų Europoje įsigali praktika, kad tokios vietos, kuriose persipina paveldosauga su gamtosauga, ypač saugojamos.

Todėl VšĮ „Taurus Siekis“ 1070 piliečių, pasirašiusių peticiją dėl Gojaus miško išsaugojimo, vardu reikalauja, kad VMU, siekianti dėmesingai ir atsakingai elgtis prieš gamtą ir žmogų, pakeistų Gojaus miško paskirtį iš ūkinio į ekosistemų apsaugos bei rekreacinį.


VšĮ "Taurus Siekis"

Pateikti peticijos parašai valstybinėms institucijoms

2020-11-09 18:15:39

Šių metų spalio 20 d. valstybinėms institucijoms buvo pateiktas kreipimasis dėl Gojaus girios, esančios Elektrėnų rajone, išgelbėjimo. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsiliepime Nr. (3)-V3-(12.1) atkreipta dėmesys į tai, kad jei Gojaus miškas svarbus gamtinėms vertybėms išsaugoti, miškui turėtų būti nustatyta IIA (ekosistemų apsaugos miškai) grupė. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba informavo, kad Saugomų rūšių informacines sistemos (SRIS) duomenimis Gojaus miške yra fiksuotas vienas juodojo peslio lizdas.

Be to, surinkta virš tūkstančio peticijai, kuria prieštaraujama Gojaus miško iškirtimui, pritariančių piliečių parašų. Prašoma mišką išsaugoti ne tik gamtosaugine prasme, bet ir paveldosaugine prasme, kadangi Gojaus miškas tai Elektrėnų ir visos Lietuvos kultūros paveldo svarbi dalis.

Taip pat, Gojaus miškas, esantis į šiaurės vakarus nuo Elektrėnų miesto ir besiribojantis su pačiu miestu, labai svarbus ekologine ir taršos mažinimo prasmėmis, - Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai, todėl miškas tarsi filtras, kuris sulaiko magistraliniame kelyje išmetamas dujas, tuo pačiu tarsi plaučiai Elektrėnų miestui. Todėl miškas svarbus ne tik gamtosaugine prasme, bet ir ekologine bei socialine prasmėmis.

Peticijai dėl Gojaus girios išgelbėjimo pritarė daugiau nei tūkstantis Lietuvos Respublikos piliečių. Todėl reikalaujame stabdyti Gojaus miško iškirtimo darbus bent iki ateinančių, 2021, metų rudenio kol bus surinkta informacija apie gamtines (geomorfologines, hidrografines, geologines, hidrogeologines, botanines, zoologines) vertybes miške. Taip pat turėtų būti įvertinta žala, kuri būtų padaryta Elektrėnų miestui iškirtus Gojaus mišką. Prašome miško paskirtį pakeisti iš ūkinio į ekosistemų apsaugos ir rekreacinį.


VšĮ "Taurus Siekis"



Dalinkitės šia peticija

Padėkite šiai peticijai gauti daugiau parašų.

Kaip skleisti peticiją?

  • Pasidalinkite peticija savo Facebook sienoje ir grupėse, kurios susijusios su šios peticijos tema.
  • Susisiekite su savo draugais.
    1. Parašykite žinutę, kurioje paaiškinate kodėl pasirašote po šia peticija, kadangi žmonės dažniau pasirašys po šia peticija suprasdami kokia svarbi ši tema.
    2. Kopijuokite ir įklijuokite peticijos internetines svetaines savo žinutėje.
    3. Siųskite žinutę el. paštu, SMS, Facebook, WhatsApp, Twitter, Skype, Instagram ir LinkedIn.



Sumokėta reklama

Mes reklamuosime šią peticiją 3000 žmonėms.

Sužinoti daugiau...