Už civilizuotus darbo santykius!

Už civilizuotus darbo santykius

  Artėjant kadencijos pabaigai LR Seimas ėmėsi esminių Darbo Kodekso pakeitimų, kurie žymiai blogina dirbančiųjų padėtį, o taip pat priiminėja kitus lydinčius įstatymus, kurie neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų ir ilgalaikėje perspektyvoje gali kelti pavojų pačios valstybės išlikimui.

  Tuo metu, kai perspėjimai Lietuvai dėl emigracijos mus pasiekė net iš JTO, o išvykstančių darbingų piliečių skaičius vėl auga, valdantieji ir jiems pritarianti parlamentinė opozicija savo sprendimais tiesiogiai skatina išvykimą. Stambių verslininkų organizacijų siekis pakeisti lietuvius darbuotojus užsieniečiais, kurie jų manymu bus „sukalbamesni“ ir „pigesni“, randa palaikymą valdžios sluoksniuose.

  Lietuvoje įteisinama prievolė visiems šalies verslininkams susimokėti už atleidžiamus darbuotojus, net jei jų įmonėje vyrauja civilizuoti darbo santykiai ir nėra kadrų kaitos. Tai pirmiausiai naudinga stambioms įmonėms, praktikuojančioms masinius atleidimus iš darbo. Tuo tarpu didžiajai daliai smulkaus verslo įmonių tai tėra naujo mokesčio įvedimas.

  Pačiai atleidimo procedūrai supaprastėjus ir pagreitėjus, dažnam darbuotojui nebelieka galimybių planuoti savo paties ateitį, o taip pat jis tampa finansiškai pažeidžiamas. Ypatingai sunki tampa paskolas (dažniausiai būstui) pasiėmusių padėtis, nes staigus neplanuotas atleidimas iš darbo neatleidžia nuo pareigos laiku sugrąžinti paskolas.

  Pažymėtina, kad stambusis verslas proteguodamas sau naudingus spendimus „kukliai“ nutyli, kad, esant atviroms Europos sienoms, jis veikia tomis pačiomis sąlygomis kaip Vakarų Europos įmonės. Kitaip sakant, produkcija realizuojama „europietiškomis“ kainomis,  o štai atlygis darbuotojams už darbą gali būti iki kelių kartų mažesnis.  Akivaizdu, kad  tokiu būdu susidarantys viršpelniai teigiamai neveikia nei dirbančiųjų padėties, nei Lietuvos ekonomikos apskritai, nes dažniausiai yra išvežami už šalies ribų į „ofšorines“ sąskaitas.

  Naujieji valdžios sprendimai, pvz. dėl darbo laiko pailginimo, nesusieti su kokiomis nors ženkliomis papildomomis prievolėmis darbdaviams. Nors būtų logiška, kad sunkėjant darbo sąlygoms taip pat ir atitinkamai didėtų atlygis.

  Todėl, atsižvelgiant į susidariusią grėsmingą padėtį ir kategoriškai prieštaraudami sprendimams įstumiantiems darbo santykius į XIX a. būseną, reikalaujame:

1. Atsisakyti bloginančių dirbančiųjų padėtį įstatymų (Darbo Kodekso pakeitimų ir kt.) priėmimo.

2. Atšaukti jau priimtus įstatymų pakeitimus, kurie pablogino dirbančiųjų padėtį.

3. Keičiant su darbo santykiais priimamus įstatymus ateityje besąlygiškai vadovautis pariteto principu, kuomet prievolės dirbantiesiems būtų tiesiogiai susijusios su prievolėmis darbdaviams, kurių svarbiausias – atlyginimo didinimo užtikrinimas įstatymiškai.

4. Užkirsti kelią užsienio darbininkų įvežimui. Vietoj to, imtis rimtų priemonių susigrąžinant namo užsienio lietuvius.

Daugiau nuorodų šią tema:

Arvydas Daunys: Bandydamas dirbančiųjų stuburo lankstumą Seimas bando atkurti baudžiavą

Vitalijus Balkus: Prezervatyvo principas darbo santykiuose

Kodėl valdančioji koalicija mažina darbuotojų garantijas? Nebesitiki laimėti rinkimų?

Pagarbiai

Asociacija „Nacionalinis interesas“.