TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMAS

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo redakcija (Žin., 2013, Nr. 76-3824), kurios 8 skirsnio 40 straipsnio 1 dalies antrame punkte numatyta, kad „vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties, o valstybės lygmens ir savivaldybės lygmens (išskyrus miestų savivaldybes) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui – ir socialinių mokslų srities visuomeninės geografijos krypties ir teritorijų planavimo krypties bei technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties urbanistinės inžinerijos šakos ar lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gavęs Aplinkos ministerijos šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis“.                       

Pagal šią naują LR Teritorijų planavimo įstatymo redakciją (Žin., 2013, Nr. 76-3824) yra pakeisti poįstatyminiai aktai, kurie atėmė galimybę iš statybų inžinerijos (miestų inžinerijos  universitetinių pirmosios pakopos studijų programos) ir urbanistinės inžinerijos (miestų planavimo ir inžinerijos universitetinių antrosios pakopos studijų programos) išsilavinimą turinčių specialistų rengti didžiąją dalį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų. Tuo tarpu architektūrinį išsilavinimą turintiems asmenims papildomai suteikta teisė vadovauti ir rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Taip pat teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išlaikė  hidrotechnikos išsilavinimą turintys asmenys (LR Žemės įstatymo (galiojančios suvestinės redakcijos) 7 skyriaus 41 straipsnio 3 dalies 2 punktas).   

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu (pagal šiai dienai galiojančią suvestinę redakciją), teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Akivaizdu, kad teritorijų planavimas yra itin kompleksiškas procesas, apimantis darnią valstybės raidą ir sprendžiantis sudėtingus, tarpusavyje susijusius, socialinius, ekonominius, ekologinius bei inžinerinius uždavinius, todėl jų įgyvendinimui turi būti pasitelktos tinkamos kvalifikacijos specialistų žinios. Kyla natūralus klausimas, ar meno studijų srities specialistas (kaip tai apibrėžia Teritorijų planavimo įstatymas) yra pasirengęs kompleksiškai išspręsti šiuos uždavinius.     

Kreipdamiesi šiuo raštu, norime atkreipti dėmesį į aukščiau išdėstytą diskriminuojančią situaciją ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, nes:

-        mes esame įgiję dabartinę mūsų profesinę veiklą (teritorijų planavimą) atitinkantį išsilavinimą. Bakalauro studijos truko 4 metus, magistrantūros studijos dar 2 metus. Pagal bakalauro miestų inžinerijos studijų programos aprašymą (įstojusiems 2006 - 2008 m.) buvo skelbiama: „Tikslai, suteiktos žinios ir įgyti gebėjimai: Miestų inžinerijos bakalauras gali kritiškai stebėti, analizuoti ir vertinti miestų problemas, geba planuoti ir projektuoti miestų inžinerinę infrastruktūrą, derinti susisiekimo ir inžinerinių tinklų įrengimą gyvenamosiose, pramonės ir kitose teritorijose, rengti teritorijų planavimo dokumentus bei investicinius projektus, taikyti bei realizuoti techninius, technologinius ir organizacinius miestų techninės infrastruktūros sprendimus, jis turi žinių ir įgūdžių, reikalingų inžinerinei veiklai, moka efektyviai bendrauti su kitų sričių specialistais“. Naujos magistro urbanistinės inžinerijos studijų programos (nuo 2010 m.) aprašyme skelbiama: „Tikslai, suteiktos žinios ir įgyti gebėjimai: Urbanistinės inžinerijos magistras - geba pagal kompetenciją rengti bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus, rengti analitines studijas, investicinius ir kitus projektus; planuoti ir projektuoti miestų ir kitų teritorijų susisiekimo, inžinerinių tinklų sistemas, viešąsias erdves, būstų plėtrą, rengti urbanistinių sprendinių pasekmių vertinimo studijas, atlikti mokslo tiriamuosius darbus, reikalingus naujoms miesto teritorijoms planuoti, geba taikyti mokslo ir technikos naujoves savo profesinėje veikloje, gali studijuoti technologijos mokslų statybos inžinerijos krypties doktorantūroje“.  

-      taip pat manome, kad statybų inžinieriai teritorijų planavimo veiklai yra parengti ne silpniau negu architektai. Palyginimui pateikiame 2014 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros (Architektūros katedra), miestų inžinerijos (Miestų statybos katedra) ir Aleksandro Stulginskio universiteto hidrotechninės statybos inžinerijos bakalauro studijų programas (žr. priedas Nr. 2), kuriose matyti, kad statybos inžinieriai, studijuojantys Miestų statybos katedroje, turi netgi daugiau disciplinų, susijusių su statyba ir planavimu, negu architektai. Tuo tarpu hidrotechninį išsilavinimą įgyję asmenys iš esmės nestudijuoja disciplinų, susijusių su žemėtvarka, tačiau galimybės rengti šiuos dokumentus jiems yra sudaromos.  

-      Miestų statybos katedroje statybos inžinierius ruošia kvalifikuoti ir turintys didelę darbo patirtį miestų planavime bei statyboje specialistai, savo srities profesionalai, kurie dalyvauja ir rengia konferencijas bei leidžia knygas apie miestų statybą ir planavimą.

-      norėtume akcentuoti, kad siekiamam atestatui įgyti, mes turėjome užbaigti aukštojo universitetinio mokslo studijas (4 - 6 metai), įgyti pakankamai darbinės patirties – mažiausiai 3 metai, vėliau lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus ir išlaikyti teisinio bei profesinio pasirengimo egzaminus. Visa tai sudaro daugiau kaip 10 metų mūsų gyvenimo, daug lėšų, laiko, tačiau teritorijų planavimo įstatymo reformos dėka, šios pastangos tapti kvalifikuota darbo jėga tapo bevertės ir beprasmės. Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis studentų į tinkamą kompleksiniam teritorijų planavimui kvalifikaciją suteikiančią studijų programą įstojo dar iki 2014 sausio 1 d., todėl tiesiogiai buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai.  

-      panaikindami mūsų kvalifikaciją ir galimybę atestuotis, atimate iš mūsų teisę dalyvauti planavimo procese kaip urbanistams, todėl kyla klausimas, ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių specialistai, turintys lygiavertį statybos inžinerijos išsilavinimą, turi daugiau teisių negu inžinieriai Lietuvoje? Stokholmo Europos Vadovų Taryba 2002 m. pavasarį patikėjo Komisijai pateikti Europos Vadovų Tarybai konkrečius pasiūlymus dėl vienodesnės, skaidresnės ir lankstesnės kvalifikacijų pripažinimo sistemos. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2005/36/EB „Dėl  profesinių kvalifikacijų pripažinimo“, asmenims, įgijusiems savo profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje, suteikiama garantija užsiimti ta pačia profesija ir dirbti pagal ją kitoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir tos šalies piliečiai. Vadovaujantis šia direktyva, kuri perkeliama į nacionalinę teisę, darbuotojai turi teisę užsiimti profesine veikla pagal įgytą profesinį vardą. Pagal Tarybos direktyvą 2004/80/EB „Dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms“ vienas iš Europos bendrijų tikslų – panaikinti kliūtis tarp valstybių narių laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui. Valstybių narių piliečiams tai visų pirma reiškia teisę dirbti savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti profesija ne toje valstybėje narėje, kurioje jie įgijo profesinę kvalifikaciją. Urbanistika Lietuvoje slepiama po teritorijų planavimo, miestų planavimo sąvokų skraiste. Esame tikri, kad ne tik naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatyme nurodytoms specialybėms ir jų atstovams yra suteikiamos žinios apie miestų projektavimą, planavimą ir įgūdžius reikalingus planavimo procese, supratimą apie santykį tarp žmonių ir pastatų bei jų aplinkos ir apie poreikį susieti pastatus ir erdvę tarp jų su žmonių poreikiais ir masteliu.  

-      nėra aišku, kodėl nebuvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį statybos inžinieriai galėtų įgyti Jūsų nuomone „trūkstamą kvalifikaciją“, o valstybė galėtų inicijuoti išlyginamųjų studijų programą bei numatyti kompensacijų skyrimo tvarką. Taip pat lieka neaišku, kodėl dabartinis išsilavinimas yra nevisavertis gebėjimui vadovauti kompleksiniam planavimui ir kokių disciplinų trūksta mūsų srities specialistams.   -      negana to, teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų keitimus galimai inicijavo architektūros srities specialistai, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl tinkamos konkurencinės aplinkos kūrimo.  

-      esant dabartinei situacijai, kuomet kompleksiniam teritorijų planavimui vadovauti turi teisę išskirtinai tik meno srities atstovai, užkertamos galimybės ir diskriminuojama užsakovo laisva teisė rinktis, kokie specialistai atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus.          

Mes reikalaujame, kad būtų paisoma mūsų teisėtų lūkesčių dirbti pagal įgytą išsilavinimą ir kvalifikaciją.       

Prašome Jūsų inicijuoti Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos (šiai dienai galiojančios aktualios redakcijos) ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, kurie leistų miestų planavimo ir urbanistikos srities statybos inžinieriams įgyti kompleksinio teritorijų planavimo vadovų atestatus, prilygstančius meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą įgyjusiems asmenims arba kompetetingai išaiškinti, kokių profesinių kompetencijų statybos inžinieriai neturi, ir numatyti atitinkamą teisinį reguliavimą, skirtą tokių specialistų papildomam atestavimui. Taip pat prašome kompetetingai paaiškinti, kodėl hidrotechninį išsilavinimą įgyjantiems asmenims yra sudaromos galimybės atestuotis žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo srityje, kuomet jų studijų programos aprašyme nieko, susijusio su šia veikla, iš esmės nėra. Kitu atveju būsime priversti savo teises ginti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Mes, žemiau pasirašiusieji, pritariame aukščiau išdėstytoms mintims.

VGTU Miestų katedros alumni    Susisiekti su peticijos autoriumi