Dėl pažangaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo

 Jis dar negina vaiko gyvybės ir teisių.

Turime prisiimti atsakomybę ir už savo vaikus.

Vaikas, esantis įsčiose, jau yra žmogaus gyvybė. Ji turi būti saugoma

lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas žmogus.  

Vaikų negalima žudyti.  

Prašau, leiskite pataisyti įstatymą ir apginti vaikus.

Viską suprantame ir pritariame, bet, nematau didelio supratimo pasirūpinti jau vargstančiais, gyvenančiais ir kenčiančiais nuo smurto ir priklausomybes turinčių tėvų. Tie tėvai, kurie nori vaikų ir jais deramai rūpintūsi, išaugintų sveikus ir padorius žmones, turi būti išgirsti. Gal būt kažkurį laiką padėkime pirma jiems, o kuris variantas bus padoresnis ir priimtinesnis visiems, pamatysime. Juk nesame Dievai, turime teisę ir klysti, ir vėl atsistatyti, bet mano gyvenimiška patirtis rodo, kad visuomet esame priversti rinktis iš dviejų blogybių vieną. Žinau, kad ne tik suaugusieji, bet ir vaikaučiai pasirenka iš kurių įsčių išvysti pasaulį. Iš 4 gimdymų užauginau tik 1 vaiką ir žinau, koks jausmas palaidoti paaugintus vaikučius ir vos užgimusį. Skauda, žinoma, kiekvieną laužiamą pirštą, bet kuo jis labiau suaugęs ir susigyvenęs su mūsų organizmu, skaudžiau. Labai gaila, kad reikia rinktis, bet, toks jau gyvenimas, visko geriausio turėti neįmanoma. Aš tikiu, kad naujieji mūsų seimūnai supras tai ir pasirinks teisingiausia.

#1: Prašau, - Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi labai rimtų spragų,  

 Lietuvoje 22 savaičių gimęs naujagimis laikomas Lietuvos piliečiu. Manau, ta riba nustatoma, remiantis visais moksliniais straipsniais.

#5: - Re: Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi labai rimtų spragų,  

 Iki 1991 metų gimdymas, kuris įvykdavo iki 28 savaitės, buvo laikomas persileidimu. Jei vaikelis sverdavo mažiau kaip 1 kg, jo nereanimuodavo. Jei išgyvendavo mažiau nei savaitę, jo nepažymėdavo dokumentuose. Buvo nurodyta, kad gimus tokiam naujagimiui reikia laukti 168 valandas. Jei gyvens – bus registruotas kaip žmogus, o jei mirs, tai lyg ir nebūtų gimęs.