Dėl 2026 m. biologijos valstybinio brandos egzamino I dalies vertinimo ir atitikties ugdymo programai

2026 m. birželis

Nacionalinei švietimo agentūrai ir švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, 

Mes, 2026 m. biologijos valstybinio brandos egzamino I dalį laikę mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir kiti švietimo bendruomenės nariai, reiškiame susirūpinimą dėl šio egzamino turinio, sudėtingumo ir atitikties biologijos bendrojo ugdymo programai.

Po egzamino daugelis mokinių, mokytojų ir biologijos specialistų atkreipė dėmesį į problemas, kurios kelia abejonių dėl egzamino objektyvumo ir sąžiningumo. Nemaža dalis gerai besimokančių mokinių, nuosekliai ruošusiųsi visus metus ir turėjusių aukštus biologijos įvertinimus, surinko gerokai mažiau taškų, nei buvo galima tikėtis pagal jų pasirengimą.

Pagrindinis susirūpinimas kyla ne dėl to, kad egzaminas buvo sudėtingas. Valstybinis brandos egzaminas turi reikalauti mąstymo, gebėjimo analizuoti ir taikyti žinias. Tačiau kyla klausimas, ar visos užduotys buvo sudarytos taip, kad tikrintų būtent mokyklinėje programoje numatytus pasiekimus.

Pagrindinės pastebėtos problemos:

Akademiniai kontekstai, nutolę nuo mokyklinės biologijos

Dalis užduočių buvo pateiktos labai specifiniuose biologiniuose kontekstuose, kurie daugeliui mokinių nebuvo pažįstami iš mokyklinio kurso. Nors nagrinėjamos temos formaliai yra biologijos programos dalis, jų pateikimas buvo gerokai sudėtingesnis nei įprastai sutinkama mokantis mokykloje.

Pavyzdžiui, genetikos užduotyse buvo naudojami specifiniai genų pavadinimai ir sudėtingi paveldėjimo modeliai, tokie kaip MITF ir MC1R genais paremtas ančių plunksnų spalvos paveldėjimas. Nors genetika yra programos dalis, mokiniai įprastai mokosi paveldimumo dėsningumų naudodami paprastesnius ir pažįstamus pavyzdžius. Dėl to daliai mokinių teko ne tik taikyti biologijos žinias, bet ir aiškintis visiškai naują modelį.

Taip pat klausimų sukėlė užduotys, paremtos CFTR mutacijų klasėmis, kurios daugeliui mokinių buvo pateiktos gerokai sudėtingesniame kontekste nei įprastai nagrinėjama mokykloje.

Neaiškios ir dviprasmiškos formuluotės

Dalis klausimų buvo suformuluoti taip, kad mokiniai pagrįstai galėjo svarstyti daugiau nei vieną atsakymo variantą.

Pavyzdžiui, klausime apie fermentų naudojimą pramonėje buvo prašoma pasirinkti vieną priežastį, nors biologiškai pagrįstų priežasčių gali būti ne viena. Panaši situacija kilo ir klausime apie laktozės netoleravimą, kuriame reikėjo nuspręsti, kuris sprendimas yra „labiausiai realistiškas“ visuomenės mastu. Tokiu atveju atsakymas priklauso ne vien nuo biologijos žinių, bet ir nuo ekonominių, technologinių ar visuomenės sveikatos aspektų vertinimo.

Tokiose situacijose mokinys nebe demonstruoja savo biologijos žinias, o bando nuspėti, kokią interpretaciją turėjo omenyje užduoties rengėjai.

Neatitikimas mokymo realybei

Kai kurios užduotys buvo paremtos eksperimentais ar metodais, kurių mokiniai įprastai nenagrinėja biologijos pamokose.

Pavyzdžiui, fotosintezės tema buvo pateikta naudojant Chlorella dumblių, alginato rutuliukų, kalcio chlorido ir pH indikatorių eksperimentinį modelį. Nors fotosintezė yra programos dalis, daugeliui mokinių sunkumų sukėlė ne pati tema, o būtinybė suprasti anksčiau nematytą eksperimentinę metodiką.

Panašių klausimų kilo ir dėl užduočių, susijusių su pieno riebalų globulių fosfolipidų sluoksniais bei kazeinų ir išrūgų baltymų termostabilumu, kurios buvo pateiktos labai specifiniuose kontekstuose.

Netikslūs arba per daug supaprastinti atsakymai

Kai kuriose užduotyse mokiniai buvo priversti rinktis atsakymą, kuris ne visiškai atitiko tai, ko mokoma mokykloje.

Pavyzdžiui, klausime apie antikūnų polipeptidų sintezę mokiniai negalėjo pasirinkti ribosomų, nors būtent jose vyksta polipeptidų sintezė. Vietoj to buvo siūloma rinktis šiurkštųjį endoplazminį tinklą, kuris nėra tiksliausias atsakymas pagal mokykloje dėstomą biologiją.

Tai kelia klausimą, ar tokios užduotys tikrina žinias, ar prisitaikymą prie konkrečios testo logikos.

Mokslinio tikslumo klausimai

Dalis mokytojų ir specialistų taip pat atkreipė dėmesį į kai kurių klausimų mokslinio ir istorinio tikslumo problemas.

Pavyzdžiui, klausime apie Šleideną ir Švaną buvo pateiktas labai kategoriškas teiginys apie jų vaidmenį įrodant, kad visi organizmai sudaryti iš ląstelių, nors istoriškai jų indėlis buvo sudėtingesnis.

Taip pat klausime apie Votsoną ir Kriką buvo naudojama Rosalind Franklin rentgeno difrakcijos nuotrauka, tačiau jos indėlis į DNR struktūros nustatymą nebuvo tinkamai atspindėtas, nors ji minima biologijos mokymo programoje.

Sudėtingumo lygis

Ypač neramina tai, kad net stiprūs mokiniai, kurie nuosekliai mokėsi ir demonstravo puikius rezultatus mokykloje, susidūrė su netikėtai žemais rezultatais.

Egzamino paskirtis turėtų būti įvertinti, kiek mokinys pasiekė bendrojo ugdymo programoje numatytus tikslus. Tačiau susidaro įspūdis, kad dalis užduočių buvo orientuotos ne į žinių patikrinimą, o į itin siaurą diferencijavimą tarp pačių stipriausių mokinių.

Mokiniai turi teisėtą lūkestį, kad egzaminas tikrins tai, kas buvo mokoma pagal programą, tokiu lygiu ir tokiu formatu, kuriam buvo galima ruoštis mokykloje.

Prašome:

• Atlikti nepriklausomą biologijos valstybinio brandos egzamino I dalies ekspertinį vertinimą.
• Viešai paaiškinti, kokiais biologijos bendrojo ugdymo programos punktais buvo grindžiamos daugiausiai klausimų sukėlusios užduotys.
• Į egzamino analizę įtraukti biologijos mokytojus, universitetų dėstytojus bei nepriklausomus dalyko ekspertus.
• Įvertinti, ar visų užduočių formuluotės buvo pakankamai aiškios ir ar jose nebuvo daugiau nei vienos pagrįstos interpretacijos.
• Nustačius dviprasmiškas, nepakankamai aiškias ar su programa sunkiai suderinamas užduotis, priimti mokinių interesus atitinkančius sprendimus.
• Apsvarstyti galimybę koreguoti vertinimo instrukciją tais atvejais, kai klausimų formuluotės galėjo suklaidinti mokinius ar peržengė mokyklinio ugdymo ribą.

Tikimės, kad Nacionalinė švietimo agentūra objektyviai įvertins išsakytus argumentus ir užtikrins, kad mokinių žinios būtų vertinamos sąžiningai, skaidriai ir pagal bendrojo ugdymo programos principus ir bus pridėta balų, arba bus leista norintiems perlaikyti egzaminą. 

Pasirašo: mokiniai, tėvai, mokytojai ir visi pritariantys šiai iniciatyvai.