Dėl nukentėjusių vartotojų teisių gynimo ir žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Seimui, LR Seimo  ekonomikos komitetui,  LR Seimo nariams

LR Vyriausybei,  LR ūkio ministerijai

Europos Parlamento nariams    

Dėl LR piliečių, nukentėjusių nuo kelionių organizatoriaus Qualispresenca LDA  veikos, teisių gynimo  ir žalos atlyginimo

        Lietuvos piliečiai (vartotojai), pasitikėję valstybinę priežiūrą vykdančia institucija ir iš oficialiame Lietuvos Turizmo departamento kelionių organizatorių  sąraše esančios Europos Sąjungos įmonės,  užsisakė (pirko) keliones. Kelionėms neįvykus (atšaukus), dėl sudėtingų biurokratinių kliūčių bei Lietuvos valstybės institucijų nepakankamų kompetencijų negalėjo pasinaudoti Europos sąjungos direktyvose numatyta vartotojų apsauga. Patyrė neadekvačią moralinę ir materialinę  žalą.

        2016-12-21 LR Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstomas klausimas „Ar tinkamai įgyvendinamas Turizmo įstatymas užtikrinant turistų teises“, kaip precedentą pasitelkiant Portugalijos įmonės Qualispresenca LDA neįvykusių kelionių atvejį. Turizmo departamento pateiktas turistų atsakomybės už riziką traktavimas buvo tendencingas ir neatitiko tikros situacijos. Posėdžio metu neturėjome galimybės detaliai išdėstyti situacijos, todėl pateikiame jums informaciją ir savo nuomonę raštu.

       Turizmo departamentas, kaip turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą vykdanti institucija, registruodamas (įrašydamas  į oficialų kelionių organizatorių sąrašą Lietuvoje) Portugalijos įmonę Qualispresenca LDA ir pripažindamas  Portugalijos  valstybinio turizmo garantinio fondo (toliau - Fondas) garantijas už  Qualispresenca LDA  prievoles, neturėjo (negavo ar neišreikalavo) informacijos, kaip tomis  „garantijomis” Lietuvos vartotojai galės pasinaudoti praktiškai - kokios ten numatytos ginčo procedūros, kokias  formas ir formalumus išlaikant turi būti Fondui  pateikiami patirtą žalą  pagrindžiantys dokumentai.   

     Departamentas, teisindamasis komunikacijos su Portugalijos institucijomis problemomis, remdamasis  turistus apgavusios bendrovės Qualispresenca LDA  pateiktu informaciniu  pranešimu, teikė turistams netikslią  informaciją.  Komunikuoti su  kitais nukentėjusiais ir dalintis praktine patirtimi turistai  negalėjo,  nes  neturėjo kontaktų. Kiekvienas turistas atskirai kreipdavosi į departamentą ir gaudavo rekomendacijas. Pasitikėdami valstybine institucija turistai departamento  pateiktus patarimus įvykdė  ir dėl to nukentėjo, nes  Fondas vartotojų reikalavimus kompensuoti nuostolius atmetė. 

         Jeigu tikėtume, kad Turizmo departamentas  turistams  teikė visą reikiamą informaciją, kaip paaiškinti tai, kad  absoliuti dauguma turistų (daugiau kaip du šimtai asmenų) pasinaudoję pateikta informacija, padarė tas pačias  klaidas ir gauna neigiamus  rezultatus.       Pažymėtina, kad  turistams gavus iš Fondo pranešimus apie pateiktų įrodymų  vertimų būtinumą, Lietuvos  turizmo departamentas vėl teikė klaidinančius patarimus.  Departamento pasitelktas vertimų biuras  departamentui atlikęs tipinės sutarties vertimą,  o  po to  atlikęs  vertimus daugumai turistų  juos įformino neteisingai.  Dėl to fondo arbitražas vertimų nepripažino.

       Fondas vartotojų reikalavimus atmetė ne dėl esmės, o formaliai atmetimą pagrįsdamas dokumentų netiksliu įforminimu. Pateikti dokumentai neatitiko jiems keliamų reikalavimų ir nebuvo pripažinti įrodymais, o kadangi kitų įrodymų nėra (jų Fondui nepateikė ir Qualispresenca LDA), tai ir  reikalavimas kompensuoti atmestas.  Toks  „teisingumas“  sveikam protui  yra  absurdiškas, bet formaliai gali būti pripažintas teisėtu.   Nors kelių vartotojų prašymus Fondo arbitražas yra patenkinęs ir sprendimo vykdymo terminai praėjo,  pinigų ir jie neatgavo.  

    Susipažinus su visa situacija  darytina išvada, kad  Lietuvos turizmo departamento  teikiama  informacija buvo klaidinanti, netiksli ir dėl to netinkamai vartotojų (turistų) suprasta. Turistai dokumentų pateikimo Fondui sutvarkymo subtilybių  nežinojo ir  negalėjo žinoti, nes pakankamo detalumo informacijos turistams prieinamuose informacijos šaltinuose  nebuvo pateikta. Neadekvačius nuostolius sukėlusius klaidingus  vartotojų (turistų) veiksmus paskatino  turizmo paslaugų organizatorių veiklos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos nepakankamos kompetencijos.

        Šis atvejis tai  pasitikėjusių   valstybinėmis  institucijomis vartotojų  nesaugumo  pavyzdys, keliantis nusivylimą  ir beviltiškumą. Kai teoriškai deklaruojama vartotojų apsauga praktikoje neveikia. Todėl prašome  jį vertinti ne tik kaip dėl valstybinių institucijų neefektyvumo atsiradusią, šimtų vartotojų šimtatūkstantinio materialinio nuostolio problemą,  bet kaip piliečių  pasitikėjimo valstybe žlugdymą.  

        Nuostolių atlyginimo ginčą teisminiu keliu mes jau inicijuojame ir esame pasiryžę savo teises ginti visose instancijose, bet tikimės jūsų pagalbos sprendžiant šį ginčą taikiai ir priemonių, padėsiančių išvengti analogijų ateityje.

         Gal įvertinus  visas aplinkybes, atvejo beprecedentiškumą, atmetus žinybines ambicijas, pasitelkus sveiką protą  ir deklaruojamą “darnią“  valstybės pagalbą  piliečiams,  dar yra šių  klaidų taisymo galimybė institucijų (tarpvalstybiniame) lygyje.  Gal kompetentinga Lietuvos valstybinė institucija galėtų kreiptis į Portugalijos atitinkamą kompetentingą instituciją dėl susidariusios situacijos,  prašant (išreikalaujant) visas  Fondo arbitražo dėl dokumentų netikslaus įforminimo atmestas bylas  nagrinėti iš naujo, prieš tai suteikus vartotojams (turistams) tikslią informaciją, dokumentų pateikimo reikalavimus ir galimybę tuos dokumentus pateikti.

           Mes,  Lietuvos piliečiai,  reikalaujame valstybės įgaliotų institucijų atsakomybės,  tikėdami  sveiko proto   pergale prieš  biurokratinį  formalizmą, prašome  Jūsų  pagalbos  ir  palaikymo.  

Vidas Bauševičius    Susisiekti su peticijos autoriumi