Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuva yra dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžianti kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia. Didėjantį skurdą ir socialinę nelygybę kaip vieną didžiausių mūsų šalies problemų savo naujausioje ataskaitoje apie Lietuvą įvardina ir Europos Komisija.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę. Milžiniška gyventojų emigracija, mažėjantis gimstamumas bei sparčiai senstanti visuomenė lemia tautos istorijoje precedento neturintį jos nykimą, kuris jau kelia tiesioginę grėsmę ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui. Jeigu ši politika bus tęsiama, jau netolimoje ateityje gali virsti tikrove sovietinių okupantų puoselėta ,,Lietuvos be lietuvių“ vizija. Turtinės nelygybės ir socialinės atskirties varomus iš Tėvynės šalies piliečius masiškai keičiant pigia iš užsienio atsivežama darbo jėga lietuviai per trumpą laiką neišvengiamai taps mažuma savo pačių žemėje.

Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau. Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės  priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Ji lemia, kad kasdien ir nepastebimai ardomi ekonominiai, socialiniai, teisiniai ir politiniai tautos ir valstybės egzistavimo pamatai ir žlugdoma Lietuvos ateitis, nes šalis yra pasmerkiama tapti išmirštančiu ir tuštėjančiu pensionatu – moderniais pastatais ir niekam nebereikalinga infrastruktūra apstatyta teritorija be žmonių.

Tris dešimtmečius vykstantį Lietuvos tautos ir valstybės irimą įmanoma sustabdyti tik valingais politiniais sprendimais. Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini Lietuvą nuo išnykimo galintys išgelbėti ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai demagogiškai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi. Tačiau atsidūrusi prie politinės ir istorinės nebūties prarajos Lietuva laukti nebegali. Tai suvokdami mes, šį kreipimąsi pasirašiusieji Lietuvos piliečiai, reikalaujame iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką vadovaujantis šiais pamatiniais principais:

  • Pirma ir būtina ekonominės ir socialinės politikos keitimo sąlyga yra valdymo demokratizavimo reforma, kurio pirmieji žingsniai turi būti realios piliečių savivaldos stiprinant tiesioginį jų atstovavimą atkūrimas. Būtina vykdyti Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinimą, pagal kurį savivaldos subjektu savivaldos įstatyme turi būti pripažįstama ir vietos bendruomenė, tai yra jos gyventojai, o ne vien administracija. Būtina įtvirtinti tiesiogiai renkamus seniūnus, vietos tarybas ir jų biudžetus, be kurių tiesioginiai merų rinkimai neturi prasmės, taip pat ir visuomenės atstovų dalyvavimą įgyvendinant teisingumą;
  • Atsisakyti iki šiol vykdytos ekonominę ir socialinę politiką grindusios tautos išsivaikščiojimą ideologiškai įteisinančios ilgalaikės nacionalinės strategijos ,,Lietuva 2030“;
  • Naujos ekonominės ir socialinės politikos idėjiniu pamatu rinktis tautos bendrojo gėrio ir solidarios visuomenės sampratą ir atsisakyti iki šiol vyraujančios ideologinės nuostatos apie ypatingą verslininkų sluoksnio, kaip valstybę ,,išlaikančios“ ir ,,maitinančios“ grupės, vaidmenį visuomenės gyvenime;
  • Ekonominius, socialinius ir darbo santykius šalyje iš esmės pertvarkyti vadovaujantis nuostata, kad sąžiningai dirbantys visų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai ir vienodai svarbūs bei gerbtini nacionalinio turto ir šalies gerovės kūrėjai;
  • Atsisakyti iki šiol vykdytos neoliberalios valstybės socialinės atsakomybės ir įsipareigojimų šalies piliečiams siaurinimo politikos;
  • Atsisakyti iki šiol vyravusio ekonominės ir socialinės politikos principo, kad valstybę turi išlaikyti mažiausias pajamas gaunantys ir neturtingiausi šalies piliečiai;
  • Iš esmės pakeisti socialinių grupių galios santykius šalyje ir sustabdyti viduriniosios klasės nykimą Lietuvoje susiaurinant stambiojo verslo oligarchines privilegijas bei įtaką ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis apribojant jo galimybes piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šalies ūkyje ir pernelyg didele politine galia, trukdančia valstybei priimti nešališkus, teisingus ir visiems šalies piliečiams naudingus sprendimus.

Įgyvendinant naująją valstybės ekonominę ir socialinę politiką turi būti nedelsiant pradedamos vykdyti šios priemonės:

  • Būtina parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas galinčios laiduoti ir ne atskirų individų ar privilegijuotų grupių interesams, o bendrajam visuomenės gėriui tarnaujančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją. Tokią, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas. Jos praktiniam įgyvendinimui turėtų būti sukurta strategija bei programa;
  • Valingais ir tikslingais politiniais sprendimais iš pagrindų pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo egzistavimo ir veikimo sąlygas sukuriant palankias teisines ir ekonomines prielaidas jo nevaržomai plėtrai;
  • Įgyvendinant piliečių lygybės, teisingumo ir solidarumo principus, socialinių ir darbo santykių srityje sukurti efektyviai ir subalansuotai veikiančią socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių sistemą, kurioje abi pusės būtų lygiavertės be valstybės įsikišimo rasti sutarimą dėl darbo santykių reglamentavimo, o jo neradus, galutinis sprendimas būtų paliktas valstybinei valdžiai, darbuotoją pripažįstant silpnesniąja derybų šalimi;
  • Vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams pagal sąžiningumo, teisingumo ir bendrojo gėrio principus, būtina tobulinti mokesčių sistemą. Turi būti keičiama turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį skatinanti mokesčių sistema, panaikintos visos egzistuojančios mokestinės privilegijos ir lengvatos bei, sekant geriausiais ir pasiteisinusiais Europos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais bei atsižvelgiant į šalies ekonomikos realias galimybes ir plėtros poreikius, tinkamai optimizuotos sukurto BVP perskirstymo bei darbo ir kapitalo apmokestinimo proporcijos;
  • Būtina įvesti aiškią, skaidrią ir viešą atlyginimų sistemą viešajame sektoriuje ir nustatyti protingus ir sąžiningus santykius tarp šio sektoriaus darbuotojų atlyginimų;
  • Būtina optimizuoti ir mažinti išpūstą ir brangiai kainuojantį valstybės ir savivaldybių biurokratinį aparatą, šitaip taupant jam išlaikyti skiriamas nepateisinamai dideles iš piliečių surinktas biudžeto lėšas;
  • Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis būtina išgyvendinti už mokesčių mokėtojų pinigus susikurtas atviras ir paslėptas politikų ir valdininkų privilegijas, pranokstančias sovietinės nomenklatūros piktnaudžiavimus;
  • Būtina pradėti ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimais, korupcija ir valstybės lėšų grobstymu  viešajame sektoriuje, ypač viešųjų pirkimų srityje, taip pat imtis priemonių mažinti šešėlinę ekonomiką, šitaip sukuriant finansines prielaidas pakelti šalies socialinę politiką ir ją įgyvendinančias programas į kokybiškai aukštesnį organizavimo ir finansavimo lygmenį;
  • Būtina pakeisti teisinę bazę ir pašalinti visas dirbtines kliūtis, trukdančias išsiaiškinti bei nubausti neteisėtai praturtėjusius asmenis ir greitai bei veiksmingai išieškoti jų neteisėtai įgytą turtą grąžinanti jį visuomenės ir valstybės reikmėms;
  • Sukurti  ilgalaikę nacionalinės plėtros strategiją, kurios svarbiausi tikslai būtų siekis laiduoti Lietuvos valstybės politinį bei istorinį tęstinumą ir užtikrinti ilgalaikį lietuvių tautos išlikimą.

Kreipimąsi pasirašo:

Bronius Leonavičius
Bronislovas Genzelis
Romas Pakalnis
Sigitas Tamkevičius
Jonas Kauneckas
Petras Plumpa
Robertas Grigas
Albertas Sinevičius
Arvydas Janulaitis
Jonas Vaitkus
Rimvydas Stankevičius
Kęstutis Dubnikas
Vytautas Rubavičius
Boguslavas Gruževskis
Linas V. Medelis
Laisvūnas Šopauskas
Vytautas Daujotis
Rasa Čepaitienė
Dalia Michelevičiūtė
Algimantas Jankauskas
Vytautas Sinica
Alvydas Pauliukevičius
Aloyzas Sakalas
Daiva Tamošaitytė
Jūratė Laučiūtė
Audrys Karalius
Marius Markuckas
Liudvikas Jakimavičius
Aldonas Pupkis
Lidija Šabajevaitė
Juozas Al. Krikštopaitis
Ramutė Bingelienė
Liutauras Stoškus
Dovilas Petkus
Irma Leščinskaitė
Arūnas Bingelis
Artūras Judžentis
Birutė Kulnytė
Vytautas Radžvilas
Vytautas Vyšniauskas
Tautvydas Galinis
Arnas Simutis
Andrius Švarplys
Marius Parčiauskas
Feliksas Bajoras
Audrius Makauskas
Linas Sodeika
Gediminas Zemlickas
Santa Kančytė
Benas Ulevičius
Kazimieras Sventickas
Vilius Bernotas
Stanislavas Stavickis
Arūnas Grumadas
Albinas Plėšnys
Olga Suprun
Alfonsas Vincentas Ambraziūnas
Tomas Viluckas
Vladas Vilimas
Joana Kalvaitytė
Algirdas Endriukaitis
Karolina Makauskienė
Vytautas Budnikas
Monika Morkūnaitė
Juozas Antanavičius
Kotryna Kriaučiūnaitė
Alfonsas Vaišvila
Lukas Grinius
Šarūnas Leonavičius
Jolanta Miškinytė
Saulius Meilutis
Rimas Armaitis
Šarūnas Leonavičius
Šarūnas Legatas
Gediminas Storpirštis
Rokas Gasparaitis
Jūratė Rubavičienė
Andrius Navickas
Valentinas Žemgulys
Eugenijus Ignatavičius
Leonas Milčius
Vincentas Vobolevičius
Vincentas Jasiulevičius
Vidmantas Valiušaitis
Martynas Vaitys
Vladas Braziūnas
Danutė Jokubėnienė
Algimantas Rusteika
Živilė Makauskienė
Dainius Petkus
Tomas Bakučionis
Darius Vilimas
Algimantas Zolubas
Arvydas Gelžinis
Lidžita Kolosauskaitė
Ramunė Vosylienė
Arimantas Raškinis
Donatas Stakišaitis
Alfonsas Brazas
Albinas Vaškevičius
Jonas Dževečka
Arūnas Burlingis
Eduardas Daujotis
Jonas Vilimas
Irena Vasinauskaitė
Rimantė Valiukaitė
Eugenijus Skrupskelis
Albertas Žostautas
Valdas Markuckas
Jonas Vaiškūnas
Eimantė Daukšaitė
Arūnas Eigirdas
Jonas Jasaitis
Danutė Daučiūnaitė
Leonas Merkelevičius
Dalius Stancikas
Aurelija Stancikienė
Paulius Stonis
Vladas Vizgirda
Marijonas Sinica
Irena Tumavičiūtė
Dainius Razauskas
Vilija Targamadzė
Donata Mitaitė
Arūnas Acus
Medardas Taurinskas
Andrius Vaišnys
Mindaugas Kubilius
Kristina Zamarytė-Sakavičienė
Vaclovas Bagdonavičius
Arkadijus Vinokuras
Arūnas Totoraitis
Eglė Stonienė
Rūta Žiliukaitė
Grasilda Blažienė
Romualdas Povilaitis
Kazimieras Dilys
Joana Noreikaitė
Lina Leparskienė
Alma Čekauskienė
Leonas Merkelevičius
Andrius Martinkus
Gintarė Banelytė
Darius Stravinskas
Robertas Ožalinskas
Mindaugas Karalius
Gediminas Kazėnas
Nijolė Laurinkienė
Algirdas Leipus
Libertas Klimka
Aloyzas Stasiulevičius
Irena Perkauskienė
Benediktas Šetkus
Gintautas Terleckas
Vytautas Dumbliauskas
Rimantas Pleikys
Edvardas Šiugžda
Neris Akelaitienė
Žilvinas Svigaris
Arvydas Guogis
Lijana Gvaldaitė
Dainius Paukštė
Gediminas Zelvaras
Alimis Grybauskas
Vytautas Babkaitis
Donatas Morkūnas
Vytas Rutkauskas
Artūras Dubonis
Rimantas Balsys
Vytautas Martinkus
Antanas Sutkus
Nijolė Pranckevičiūtė
Evaldas Jansas
Jonas Užurka
Vida Skučaitė
Algirdas Šakalys
Aivaras Stepukonis
Arūnas Reinikis
Kęstutis Pakštas
Aldona Drukteinytė
Rita Jusienė
Kazimieras Župerka
Alfridas Pajuodis


Vilniaus Forumo iniciatyvinė grupė    Susisiekti su peticijos autoriumi


OR

Your email address will not be published on our site. However, the author of the petition will see all the information you provide on this form.

You will receive an email with a link to confirm your signature. Please check your inbox (and spam folder).
Facebook