Peticijos.com

Pranešti apie peticiją

Reikalavimas atšaukti 2018m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Peticijos išreiškia nuomonę. Nesutikimas su peticija arba manymas, kad ji beprasmė, nėra pagrindas pranešimui, ir tokie pranešimai uždaromi automatiškai. Praneškite apie peticiją tik tuo atveju, jei ji pažeidžia įstatymus arba mūsų Bendrijos gaires, pavyzdžiui, neapykantos kalba, asmens ar organizacijos šmeižtas, privačios informacijos skelbimas arba sukčiavimas. Mes netikriname, ar peticijoje pateikti teiginiai yra teisingi, už juos atsako autorius.

Šis pranešimas siunčiamas šios svetainės valdytojams, ne peticijos autoriui ir ne jokiai institucijai. Jei turite klausimą arba atsiliepimą autoriui, siųskite jam žinutę.

Ar galite parašyti pranešimą anglų kalba? Tada galėsime jį apdoroti greičiau, nes nereikės užsakyti vertimo.
Kodėl apie tai pranešate?
Kas negerai su vardu?
Prašome toliau esančiame teksto lauke nurodyti, kodėl taip manote.

Peticijos išreiškia nuomonę. Nesutikimas su peticija arba manymas, kad ji beprasmė, nėra pagrindas pranešimui, ir mes nešaliname peticijų vien todėl, kad žmonės joms prieštarauja.

Jei tai išsiųsite, jūsų nesutikimas bus užfiksuotas, o pranešimas bus automatiškai uždarytas be jokių veiksmų, sprendimas bus išsiųstas jūsų el. pašto adresu. Jei turinys pažeidžia įstatymus arba mūsų Bendrijos gaires, vietoje to pasirinkite aukščiau tą parinktį.

Taip pat galite pradėti savo peticiją arba susisiekti su autoriumi.

Ar melagingas teiginys yra apie jus, jūsų organizaciją ar kitą identifikuojamą asmenį arba organizaciją?

Kuri ištrauka yra klaidinga? Galite spustelėti kelis sakinius peticijos tekste ir prie kiekvieno nurodyti, kas yra teisinga. Tai neprivaloma.

Greta esantys sakiniai sujungiami į vieną teiginį. Norėdami jį pašalinti, spustelėkite sakinį dar kartą.

Reikalavimas atšaukti 2018m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Palaikau šią peticiją:

Peticija LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius Pareiškėjai: Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila Prašymas: Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, bei 12 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi padavimo priežastys: 2017 m. rugsėjo 28 d. priimta nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija (Nr. XIII-643; toliau – Įstatymas). Įstatymo priėmimo tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo pavojų jų gyvybei ir sveikatai dėl smurtavimo prieš juos šeimoje arba kai tokie pavojai kyla vaikui dėl jo nepriežiūros šeimoje. Įstatymas buvo priimtas, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas jame yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudaro sąlygas šiai tarnybai piktnaudžiauti (toliau – Tarnyba). 2018m. liepos 1d. įsigaliojus Įstatymui, išryškėjo jo teisinis ydingumas, prieštaringumas ir neproporcingumas, bei itin neigiamos socialinės pasekmės. Tarnybos „vadybininkai“ ėmė masiškai imti vaikus iš šeimų, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis, net ir nedidelį fizinį poveikį vaikui apibrėždami kaip smurtą, keliantį pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei (nors kitur Įstatyme pasakyta, kad vaiko paėmimas įmanomas tik tuomet, kai jau buvo panaudotos kompleksinės pagalbos šeimai priemonės), ir/ar kai tėvai esą atsisako su tais „vadybininkais“ tinkamai „bendradarbiauti“, nenori persiauklėti, neduoda lengvai paimti vaiko ir pan. Įstatymas Tarnybai suteikia teisinį imunitetą – jai negalioja draudimas taikyti smurtą prieš vaikus, sudaro sąlygas nepagrįstai atplėšti juos iš šeimų ir mėnesių mėnesiais laikyti atskirtus nuo tėvų. Įstatymas nenumato tarnybos „vadybininkų“ atsakomybės už vaiko žalojimą ir agresiją prieš šeimą. Konstitucijos 38str. 1d. nustato, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau Įstatymas antikonstituciniu būdu suteikė Tarnybai pirmenybę prieš šeimos instituciją. Jis suteikė taip pat ir išimtinę privilegiją auklėti tiek mūsų vaikus, tiek ir suaugusius žmones – jų tėvus. Jei „vadybininkų“ manymu kilo pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, taip pat jo normaliai raidai, arba jei tėvai tiktai „sudaro sąlygas“ tokiems pavojams atsirasti (žr. Įstatymo 40str. 1 dalį), „vadybininkas“ turi teisę pats vienasmeniškai ar kartu su policija „paimti vaiką“, o tai reiškia, kad jis tuo pačiu per tris dienas automatiškai netgi privalo kreiptis į teismą dėl leidimo iš karto paimti vaiką „laikinąjai globai“. Įstatymas nenumato prievolės automatiškai grąžinti vaiką šeimai. Jei jau vaikas į tokią nežinia kokių „laikinų globėjų“ rankas patenka, tai iš ten jį išplėšti jau nebus taip paprasta (net jei teismas atmestų Tarnybos prašymą atimti vaiką „nuolatinei globai“, „neterminuotam tėvų valdžios apribojimui“ ir atimto vaiko „išlaikymo priteisimui“, Tarnyba gali neapibrėžtą laikotarpį tęsti „laikiną globą“ ir ilgai spręsti „vaiko grąžinimo klausimą“, žr. 40 str. 5 dalies 2 punktą ir 6 dalį). Tuo atveju, jei šeimai būtų nežinia kodėl nustatytas „pirmasis grėsmės lygis“, Tarnyba laikytų prieš tėvus iškėlusi Damoklo kardą – vadybininkai spręstų, ar tėvai tinkamai bendradarbiauja, ar išmoko „pozityvios tėvystės“, ir pan. Neaišku, kuo pagrįstas toks pasitikėjimas Tarnybos vadybininkais ir nepasitikėjimas šeimos institucija. Negana to, teisminiam nagrinėjimui tėvų ir vaikų dalyvavimas nebūtinas, užtenka „nagrinėjimo raštu“. Tarnyba susidaro sau sąlygas gauti vaiko liudijimą prieš tėvus „be apribojimų“ (žr. Įstatymo 36 str. 1 dalį; anksčiau tai buvo draudžiama netgi teismuose). Įstatymo kūrėjai susipykę su baziniais humanizmo ir civilizacijos principais. Įstatymas be jokio objektyvaus ir be jokio teisinio pagrindo kiekvieną šeimą nužemina iki socialinės rizikos bendruomenės statuso, o arbitro vaidmenį kažkodėl paveda socialiniais ryšiais nesusijusiems, prigimtinės atsakomybės neturintiems, taigi, pašaliniams, svetimiems žmonėms. Pagal įstatymą tai žmonės, kurių pakankama kvalifikacija, kad jie savanorystės pagrindais vykdė kažkokią socialinę veiklą (žr. Įstatymo 41 str. 1 dalį). Įstatymas bendrom frazėm deklaruoja prigimtinę vaiko teisę augti šeimoje, tačiau realiai sudaro sąlygas šią teisę šiurkščiai pažeisti. Iš esmės Įstatymas buvo priimtas apgaulingu būdu. Jis iš viso netgi nebuvo skirtas skubiam vaikų gelbėjimui iš jų gyvybei ir sveikatai pavojingų situacijų („panešimus“ Tarnyba tik pradeda nagrinėti „kuo skubiau“, bet ne vėliau, kaip per tris darbo dienas, nenustatant konkrečios terminuotos pareigos imtis pačių skubių veiksmų, žr. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, t.y., netgi tada, kai toks pavojus iš tiesų iškyla). Taigi, taip kuriamas biurokratinis sisteminio šeimų perauklėjimo/terorizavimo mechanizmas. Kreipimosi tikslai: Pakeisti Įstatymą taip, kad: Būtų atšaukti išplėstiniai, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje niekad iki šio Įstatymo įsigaliojimo netaikyti „smurto“ ir „fizinės bausmės“ apibrėžimai; ir kad būtų atsisakyta neaiškios „atvejo“ koncepcijos, kai nežinia koks vadybininkas be teismo sankcijos įsiveržęs į šeimos aplinką turi teisę spręsti ne tik ar iškilo realus pavojus vaikui, bet ir tai, ar tėvai esą gali sudaryti sąlygas tokiems pavojams, vienasmeniškai pagal neaiškius kriterijus spręstų ar tuo pagrindu „paimti vaiką“. Vaikai būtų įstatymiškai saugomi ne tik nuo tėvų, bet ir nuo Tarnybos smurto, o šeima būtų saugoma nuo nepagrįstos „vadybininkų“ invazijos į jos privačią aplinką, apginant tiesiogiai galiojančius, konstitucinus šeimos būsto ir privataus gyvenimo neliečiamybės principus. Būtų atšauktos privilegijos Tarnybai be jokios atsakomybės imtis kraštutinių priemonių -atiminėti vaikus, arba nežinia kokiu pagrindu nustatyti šeimų perauklėjimo planus, grasinant taikyti tokias kraštutines priemones. Būtų panaikintos Tarnybai suteiktos privilegijos neapibrėžtą laikotarpį taikyti nuo šeimos atskirtiems vaikams „laikiną globą“ ar kaip nors kitaip vilkinti vaiko sugrąžinimą tėvams. Būtų panaikintos Įstatyme numatytos teisminio nagrinėjimo procedūros raštu (t.y., kai yra sudaroma galimybė priimti teismo nutartis ir sprendimus, net nedalyvaujant tėvams ir neišklausant vaiko). Būtų nustatytos realios pareigos Tarnybai ir kitoms institucijoms imtis skubių veiksmų, kai iš tiesų iškyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. Reikalavimai ir siūlymai: Peticijos autoriai siūlo Seimui skubiai svarstyti jų parengtą LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-643 2, 24, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3, 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS, IV IR V SKIRSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS ĮSTATYMO projektą (projektą ir jo lyginamąjį variantą žr. peticijos Priede). Reikalavimų ir siūlymų esmė bei pagrindimas: Projekte siūloma atsisakyti pernelyg plačių „atvejo“, „smurto“ ir „fizinės bausmės“, kurie taikomi tik tėvams, apibrėžimų (2 str. pakeitimas, panaikinant jo 1, 5 ir 9 dalių galiojimą); Projekte siūloma atsisakyti išplėstinio „smurto formų“, taikomų tėvams apibrėžimo (3 str. galiojimo panaikinimas); Projekte siūloma atsisakyti totalinės sistemos apsaugoti vaikus „nuo visų formų“ smurto, kai yra nepagrįstai ribojamos tėvų teisės drausminti savo vaikus (t.y., panaikinti 20 straipsnio galiojimą) ir sugrįžti prie garantuotos tėvų teisės drausminti savo vaikus, „išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“, t.y. sugrįžti prie normų, kurios galiojo iki Įstatymo priėmimo (žr. siūlomą 24 str. pakeitimą). Projekte siūloma atsisakyti prievolės pranešti policijai ir Tarnybai apie „visų formų smurtą“ prieš vaikus, už kurį „nenumatyta baudžiamoji atsakomybė“, o taip pat apie plečiamai aiškintinus, niekur nenumatytus „kitus vaiko asmeninių ir turtinių teisių pažeidimus“ (žr. Projekte siūlomą Įstatymo 35 straipsnio pakeitimą, kuriame siūloma panaikinti nuorodą į 29 straipsnio 2 dalį, nežinia kodėl to straipsnio 3 dalyje prilygintą „nuskalstamai veiklai“). Projekte siūloma atsisakyti naujosios, galimai antikonstitucinės „vaikų paėmimo“ sistemos, atitinkamai panaikinant 36 str. 1 dalies, taip pat IV ir V skirsnių, kuriuose nustatoma vaikų atskyrimo nuo šeimos tvarka (sudaranti sąlygas neteisėtai valdžios prievartai prieš šeimas). Peticijos autoriai laikosi nuostatos, kad naujosios „vaikų paėmimo“ tvarkos neįmanoma kaip nors pataisyti (pirmiausia todėl, kad ši tvarka vaikus traktuoja kaip valstybės nuosavybėje esančius daiktus, negerbia prigimtinės šeimos teisių, nustato privilegijas tarnautojams ir net jų įgaliotiems tretiesiems asmenims pagal blogiausią norvegišką praktiką, tačiau nenustato realių svertų piliečiams gintis nuo galimo piktnaudžiavimo ar net institucinio smurto). Tarnybos pagrindinė funkcija liktų prevencinių, kompleksinių pagalbos šeimoms programų įgyvendinimas ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai iš tiesų kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, – skubus vaiko gelbėjimas, tačiau jau be jokios automatiškos prievolės Tarnybai kreiptis į teismą dėl sankcijos „laikinai globai“, o atvirkščiai – su prievole kuo greičiau grąžinti vaiką šeimai (žr. Projekte siūlomą 36 str. pakeitimą, kuriame nustatytos realios prievolės Tarnybai ir policijai imtis skubių veiksmų, ilgiausiai per 6 valandas nuo pranešimo gavimo; o ne taip, kaip dabar parašyta Įstatyme, kad Tarnyba ne ilgiau kaip „per tris darbo dienas“ tik pradeda nagrinėti pranešimą; tai yra labai keista, jeigu Įstatymas iš tikrųjų buvo sumanytas vaikų gelbėjimui nuo pavojaus jų gyvybei ir sveikatai). Projekto visuma padėtų apginti šeimos instituciją nuo valstybės agresijos (prieš konstitucinį savo pačios pamatą!); valdžios institucijoms piliečiai tokių plačių įgaliojimų, kurie dabar yra nustatyti Įstatyme, niekad ir niekur nesuteikė; valstybė privalo globoti šeimą, o ne ją griauti. Peticijos autoriai kviečia Seimo narius atsisakyti tautos ateičiai itin žalingų ir nacionaliniams šalies interesams akivaizdžiai priešingų Įstatymo nuostatų. Šeimos teisės bendrus principus nustato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.

Mes netikriname, ar peticijoje pateikti teiginiai yra teisingi, už juos atsako autorius. Jei tai išsiųsite, tai bus užfiksuota, o pranešimas bus automatiškai uždarytas be jokių veiksmų, sprendimas bus išsiųstas jūsų el. pašto adresu.

Galite pradėti savo peticiją su informacija, kurią laikote teisinga, arba susisiekti su autoriumi.

Melagingas teiginys apie identifikuojamą asmenį arba organizaciją yra šmeižtas, ir į tai mes reaguojame.

Tęsti: pranešti apie šmeižtą

Apie ką yra turinys?
Ar asmuo, apie kurį yra turinys, yra politikas, sprendimų priėmėjas ar kita viešoji figūra?
Ką turinys kritikuoja?

Vieša kritika, kaip politikas arba sprendimų priėmėjas elgiasi eidamas viešas pareigas, yra leidžiama, net jei įvykiai seni. Tai, kad klausimas senas, savaime nėra pagrindas pašalinti. Mes vis tiek galime imtis veiksmų dėl melagingo teiginio apie asmenį arba dėl kitokio neteisėto turinio.

Jei klausimas senas arba jau nebeaktualus, geriausia tiesiogiai susisiekti su peticijos autoriumi. Autorius gali pašalinti peticiją dėl bet kokios priežasties, mes negalime.

Ar asmuo, apie kurį yra turinys, yra politikas, sprendimų priėmėjas ar kita viešoji figūra?
Ką turinys kritikuoja?

Vieša kritika, kaip politikas arba sprendimų priėmėjas elgiasi eidamas viešas pareigas, yra leidžiama, net jei įvykiai seni. Tai, kad klausimas senas, savaime nėra pagrindas pašalinti. Mes vis tiek galime imtis veiksmų dėl melagingo teiginio apie asmenį arba dėl kitokio neteisėto turinio.

Jei klausimas senas arba jau nebeaktualus, geriausia tiesiogiai susisiekti su peticijos autoriumi. Autorius gali pašalinti peticiją dėl bet kokios priežasties, mes negalime.

Mes netikriname, ar peticijoje pateikti teiginiai yra teisingi, už juos atsako autorius. Į melagingą teiginį reaguojame, kai jis susijęs su identifikuojamu asmeniu arba organizacija. Jei jūs tiesiog nesutinkate su teiginiu, galite pradėti savo peticiją arba susisiekti su autoriumi.

Spustelėkite neteisingus sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa yra neapykantos kalba? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa ragina smurtauti? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa šlovina terorizmą arba kursto jį? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa persekioja ar žemina ką nors? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa atskleidžia privačią informaciją? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa kaltina ką nors nusikaltimu? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa ragina taikyti mirties bausmę arba kankinti? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Greta esantys sakiniai sujungiami į vieną teiginį. Norėdami jį pašalinti, spustelėkite sakinį dar kartą.

Reikalavimas atšaukti 2018m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Palaikau šią peticiją:

Peticija LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius Pareiškėjai: Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila Prašymas: Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, bei 12 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi padavimo priežastys: 2017 m. rugsėjo 28 d. priimta nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija (Nr. XIII-643; toliau – Įstatymas). Įstatymo priėmimo tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo pavojų jų gyvybei ir sveikatai dėl smurtavimo prieš juos šeimoje arba kai tokie pavojai kyla vaikui dėl jo nepriežiūros šeimoje. Įstatymas buvo priimtas, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas jame yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudaro sąlygas šiai tarnybai piktnaudžiauti (toliau – Tarnyba). 2018m. liepos 1d. įsigaliojus Įstatymui, išryškėjo jo teisinis ydingumas, prieštaringumas ir neproporcingumas, bei itin neigiamos socialinės pasekmės. Tarnybos „vadybininkai“ ėmė masiškai imti vaikus iš šeimų, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis, net ir nedidelį fizinį poveikį vaikui apibrėždami kaip smurtą, keliantį pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei (nors kitur Įstatyme pasakyta, kad vaiko paėmimas įmanomas tik tuomet, kai jau buvo panaudotos kompleksinės pagalbos šeimai priemonės), ir/ar kai tėvai esą atsisako su tais „vadybininkais“ tinkamai „bendradarbiauti“, nenori persiauklėti, neduoda lengvai paimti vaiko ir pan. Įstatymas Tarnybai suteikia teisinį imunitetą – jai negalioja draudimas taikyti smurtą prieš vaikus, sudaro sąlygas nepagrįstai atplėšti juos iš šeimų ir mėnesių mėnesiais laikyti atskirtus nuo tėvų. Įstatymas nenumato tarnybos „vadybininkų“ atsakomybės už vaiko žalojimą ir agresiją prieš šeimą. Konstitucijos 38str. 1d. nustato, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau Įstatymas antikonstituciniu būdu suteikė Tarnybai pirmenybę prieš šeimos instituciją. Jis suteikė taip pat ir išimtinę privilegiją auklėti tiek mūsų vaikus, tiek ir suaugusius žmones – jų tėvus. Jei „vadybininkų“ manymu kilo pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, taip pat jo normaliai raidai, arba jei tėvai tiktai „sudaro sąlygas“ tokiems pavojams atsirasti (žr. Įstatymo 40str. 1 dalį), „vadybininkas“ turi teisę pats vienasmeniškai ar kartu su policija „paimti vaiką“, o tai reiškia, kad jis tuo pačiu per tris dienas automatiškai netgi privalo kreiptis į teismą dėl leidimo iš karto paimti vaiką „laikinąjai globai“. Įstatymas nenumato prievolės automatiškai grąžinti vaiką šeimai. Jei jau vaikas į tokią nežinia kokių „laikinų globėjų“ rankas patenka, tai iš ten jį išplėšti jau nebus taip paprasta (net jei teismas atmestų Tarnybos prašymą atimti vaiką „nuolatinei globai“, „neterminuotam tėvų valdžios apribojimui“ ir atimto vaiko „išlaikymo priteisimui“, Tarnyba gali neapibrėžtą laikotarpį tęsti „laikiną globą“ ir ilgai spręsti „vaiko grąžinimo klausimą“, žr. 40 str. 5 dalies 2 punktą ir 6 dalį). Tuo atveju, jei šeimai būtų nežinia kodėl nustatytas „pirmasis grėsmės lygis“, Tarnyba laikytų prieš tėvus iškėlusi Damoklo kardą – vadybininkai spręstų, ar tėvai tinkamai bendradarbiauja, ar išmoko „pozityvios tėvystės“, ir pan. Neaišku, kuo pagrįstas toks pasitikėjimas Tarnybos vadybininkais ir nepasitikėjimas šeimos institucija. Negana to, teisminiam nagrinėjimui tėvų ir vaikų dalyvavimas nebūtinas, užtenka „nagrinėjimo raštu“. Tarnyba susidaro sau sąlygas gauti vaiko liudijimą prieš tėvus „be apribojimų“ (žr. Įstatymo 36 str. 1 dalį; anksčiau tai buvo draudžiama netgi teismuose). Įstatymo kūrėjai susipykę su baziniais humanizmo ir civilizacijos principais. Įstatymas be jokio objektyvaus ir be jokio teisinio pagrindo kiekvieną šeimą nužemina iki socialinės rizikos bendruomenės statuso, o arbitro vaidmenį kažkodėl paveda socialiniais ryšiais nesusijusiems, prigimtinės atsakomybės neturintiems, taigi, pašaliniams, svetimiems žmonėms. Pagal įstatymą tai žmonės, kurių pakankama kvalifikacija, kad jie savanorystės pagrindais vykdė kažkokią socialinę veiklą (žr. Įstatymo 41 str. 1 dalį). Įstatymas bendrom frazėm deklaruoja prigimtinę vaiko teisę augti šeimoje, tačiau realiai sudaro sąlygas šią teisę šiurkščiai pažeisti. Iš esmės Įstatymas buvo priimtas apgaulingu būdu. Jis iš viso netgi nebuvo skirtas skubiam vaikų gelbėjimui iš jų gyvybei ir sveikatai pavojingų situacijų („panešimus“ Tarnyba tik pradeda nagrinėti „kuo skubiau“, bet ne vėliau, kaip per tris darbo dienas, nenustatant konkrečios terminuotos pareigos imtis pačių skubių veiksmų, žr. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, t.y., netgi tada, kai toks pavojus iš tiesų iškyla). Taigi, taip kuriamas biurokratinis sisteminio šeimų perauklėjimo/terorizavimo mechanizmas. Kreipimosi tikslai: Pakeisti Įstatymą taip, kad: Būtų atšaukti išplėstiniai, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje niekad iki šio Įstatymo įsigaliojimo netaikyti „smurto“ ir „fizinės bausmės“ apibrėžimai; ir kad būtų atsisakyta neaiškios „atvejo“ koncepcijos, kai nežinia koks vadybininkas be teismo sankcijos įsiveržęs į šeimos aplinką turi teisę spręsti ne tik ar iškilo realus pavojus vaikui, bet ir tai, ar tėvai esą gali sudaryti sąlygas tokiems pavojams, vienasmeniškai pagal neaiškius kriterijus spręstų ar tuo pagrindu „paimti vaiką“. Vaikai būtų įstatymiškai saugomi ne tik nuo tėvų, bet ir nuo Tarnybos smurto, o šeima būtų saugoma nuo nepagrįstos „vadybininkų“ invazijos į jos privačią aplinką, apginant tiesiogiai galiojančius, konstitucinus šeimos būsto ir privataus gyvenimo neliečiamybės principus. Būtų atšauktos privilegijos Tarnybai be jokios atsakomybės imtis kraštutinių priemonių -atiminėti vaikus, arba nežinia kokiu pagrindu nustatyti šeimų perauklėjimo planus, grasinant taikyti tokias kraštutines priemones. Būtų panaikintos Tarnybai suteiktos privilegijos neapibrėžtą laikotarpį taikyti nuo šeimos atskirtiems vaikams „laikiną globą“ ar kaip nors kitaip vilkinti vaiko sugrąžinimą tėvams. Būtų panaikintos Įstatyme numatytos teisminio nagrinėjimo procedūros raštu (t.y., kai yra sudaroma galimybė priimti teismo nutartis ir sprendimus, net nedalyvaujant tėvams ir neišklausant vaiko). Būtų nustatytos realios pareigos Tarnybai ir kitoms institucijoms imtis skubių veiksmų, kai iš tiesų iškyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. Reikalavimai ir siūlymai: Peticijos autoriai siūlo Seimui skubiai svarstyti jų parengtą LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-643 2, 24, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3, 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS, IV IR V SKIRSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS ĮSTATYMO projektą (projektą ir jo lyginamąjį variantą žr. peticijos Priede). Reikalavimų ir siūlymų esmė bei pagrindimas: Projekte siūloma atsisakyti pernelyg plačių „atvejo“, „smurto“ ir „fizinės bausmės“, kurie taikomi tik tėvams, apibrėžimų (2 str. pakeitimas, panaikinant jo 1, 5 ir 9 dalių galiojimą); Projekte siūloma atsisakyti išplėstinio „smurto formų“, taikomų tėvams apibrėžimo (3 str. galiojimo panaikinimas); Projekte siūloma atsisakyti totalinės sistemos apsaugoti vaikus „nuo visų formų“ smurto, kai yra nepagrįstai ribojamos tėvų teisės drausminti savo vaikus (t.y., panaikinti 20 straipsnio galiojimą) ir sugrįžti prie garantuotos tėvų teisės drausminti savo vaikus, „išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“, t.y. sugrįžti prie normų, kurios galiojo iki Įstatymo priėmimo (žr. siūlomą 24 str. pakeitimą). Projekte siūloma atsisakyti prievolės pranešti policijai ir Tarnybai apie „visų formų smurtą“ prieš vaikus, už kurį „nenumatyta baudžiamoji atsakomybė“, o taip pat apie plečiamai aiškintinus, niekur nenumatytus „kitus vaiko asmeninių ir turtinių teisių pažeidimus“ (žr. Projekte siūlomą Įstatymo 35 straipsnio pakeitimą, kuriame siūloma panaikinti nuorodą į 29 straipsnio 2 dalį, nežinia kodėl to straipsnio 3 dalyje prilygintą „nuskalstamai veiklai“). Projekte siūloma atsisakyti naujosios, galimai antikonstitucinės „vaikų paėmimo“ sistemos, atitinkamai panaikinant 36 str. 1 dalies, taip pat IV ir V skirsnių, kuriuose nustatoma vaikų atskyrimo nuo šeimos tvarka (sudaranti sąlygas neteisėtai valdžios prievartai prieš šeimas). Peticijos autoriai laikosi nuostatos, kad naujosios „vaikų paėmimo“ tvarkos neįmanoma kaip nors pataisyti (pirmiausia todėl, kad ši tvarka vaikus traktuoja kaip valstybės nuosavybėje esančius daiktus, negerbia prigimtinės šeimos teisių, nustato privilegijas tarnautojams ir net jų įgaliotiems tretiesiems asmenims pagal blogiausią norvegišką praktiką, tačiau nenustato realių svertų piliečiams gintis nuo galimo piktnaudžiavimo ar net institucinio smurto). Tarnybos pagrindinė funkcija liktų prevencinių, kompleksinių pagalbos šeimoms programų įgyvendinimas ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai iš tiesų kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, – skubus vaiko gelbėjimas, tačiau jau be jokios automatiškos prievolės Tarnybai kreiptis į teismą dėl sankcijos „laikinai globai“, o atvirkščiai – su prievole kuo greičiau grąžinti vaiką šeimai (žr. Projekte siūlomą 36 str. pakeitimą, kuriame nustatytos realios prievolės Tarnybai ir policijai imtis skubių veiksmų, ilgiausiai per 6 valandas nuo pranešimo gavimo; o ne taip, kaip dabar parašyta Įstatyme, kad Tarnyba ne ilgiau kaip „per tris darbo dienas“ tik pradeda nagrinėti pranešimą; tai yra labai keista, jeigu Įstatymas iš tikrųjų buvo sumanytas vaikų gelbėjimui nuo pavojaus jų gyvybei ir sveikatai). Projekto visuma padėtų apginti šeimos instituciją nuo valstybės agresijos (prieš konstitucinį savo pačios pamatą!); valdžios institucijoms piliečiai tokių plačių įgaliojimų, kurie dabar yra nustatyti Įstatyme, niekad ir niekur nesuteikė; valstybė privalo globoti šeimą, o ne ją griauti. Peticijos autoriai kviečia Seimo narius atsisakyti tautos ateičiai itin žalingų ir nacionaliniams šalies interesams akivaizdžiai priešingų Įstatymo nuostatų. Šeimos teisės bendrus principus nustato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.

Spustelėkite neteisingus sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa yra neapykantos kalba? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa atskleidžia privačią informaciją? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Kuri konkreti pastraipa yra teroristinis ar ekstremistinis turinys? Spustelėkite sakinius peticijos tekste.

Greta esantys sakiniai sujungiami į vieną teiginį. Norėdami jį pašalinti, spustelėkite sakinį dar kartą.

Reikalavimas atšaukti 2018m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Palaikau šią peticiją:

Peticija LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI 2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius Pareiškėjai: Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila Prašymas: Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, bei 12 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi padavimo priežastys: 2017 m. rugsėjo 28 d. priimta nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija (Nr. XIII-643; toliau – Įstatymas). Įstatymo priėmimo tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo pavojų jų gyvybei ir sveikatai dėl smurtavimo prieš juos šeimoje arba kai tokie pavojai kyla vaikui dėl jo nepriežiūros šeimoje. Įstatymas buvo priimtas, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas jame yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudaro sąlygas šiai tarnybai piktnaudžiauti (toliau – Tarnyba). 2018m. liepos 1d. įsigaliojus Įstatymui, išryškėjo jo teisinis ydingumas, prieštaringumas ir neproporcingumas, bei itin neigiamos socialinės pasekmės. Tarnybos „vadybininkai“ ėmė masiškai imti vaikus iš šeimų, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis, net ir nedidelį fizinį poveikį vaikui apibrėždami kaip smurtą, keliantį pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei (nors kitur Įstatyme pasakyta, kad vaiko paėmimas įmanomas tik tuomet, kai jau buvo panaudotos kompleksinės pagalbos šeimai priemonės), ir/ar kai tėvai esą atsisako su tais „vadybininkais“ tinkamai „bendradarbiauti“, nenori persiauklėti, neduoda lengvai paimti vaiko ir pan. Įstatymas Tarnybai suteikia teisinį imunitetą – jai negalioja draudimas taikyti smurtą prieš vaikus, sudaro sąlygas nepagrįstai atplėšti juos iš šeimų ir mėnesių mėnesiais laikyti atskirtus nuo tėvų. Įstatymas nenumato tarnybos „vadybininkų“ atsakomybės už vaiko žalojimą ir agresiją prieš šeimą. Konstitucijos 38str. 1d. nustato, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau Įstatymas antikonstituciniu būdu suteikė Tarnybai pirmenybę prieš šeimos instituciją. Jis suteikė taip pat ir išimtinę privilegiją auklėti tiek mūsų vaikus, tiek ir suaugusius žmones – jų tėvus. Jei „vadybininkų“ manymu kilo pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, taip pat jo normaliai raidai, arba jei tėvai tiktai „sudaro sąlygas“ tokiems pavojams atsirasti (žr. Įstatymo 40str. 1 dalį), „vadybininkas“ turi teisę pats vienasmeniškai ar kartu su policija „paimti vaiką“, o tai reiškia, kad jis tuo pačiu per tris dienas automatiškai netgi privalo kreiptis į teismą dėl leidimo iš karto paimti vaiką „laikinąjai globai“. Įstatymas nenumato prievolės automatiškai grąžinti vaiką šeimai. Jei jau vaikas į tokią nežinia kokių „laikinų globėjų“ rankas patenka, tai iš ten jį išplėšti jau nebus taip paprasta (net jei teismas atmestų Tarnybos prašymą atimti vaiką „nuolatinei globai“, „neterminuotam tėvų valdžios apribojimui“ ir atimto vaiko „išlaikymo priteisimui“, Tarnyba gali neapibrėžtą laikotarpį tęsti „laikiną globą“ ir ilgai spręsti „vaiko grąžinimo klausimą“, žr. 40 str. 5 dalies 2 punktą ir 6 dalį). Tuo atveju, jei šeimai būtų nežinia kodėl nustatytas „pirmasis grėsmės lygis“, Tarnyba laikytų prieš tėvus iškėlusi Damoklo kardą – vadybininkai spręstų, ar tėvai tinkamai bendradarbiauja, ar išmoko „pozityvios tėvystės“, ir pan. Neaišku, kuo pagrįstas toks pasitikėjimas Tarnybos vadybininkais ir nepasitikėjimas šeimos institucija. Negana to, teisminiam nagrinėjimui tėvų ir vaikų dalyvavimas nebūtinas, užtenka „nagrinėjimo raštu“. Tarnyba susidaro sau sąlygas gauti vaiko liudijimą prieš tėvus „be apribojimų“ (žr. Įstatymo 36 str. 1 dalį; anksčiau tai buvo draudžiama netgi teismuose). Įstatymo kūrėjai susipykę su baziniais humanizmo ir civilizacijos principais. Įstatymas be jokio objektyvaus ir be jokio teisinio pagrindo kiekvieną šeimą nužemina iki socialinės rizikos bendruomenės statuso, o arbitro vaidmenį kažkodėl paveda socialiniais ryšiais nesusijusiems, prigimtinės atsakomybės neturintiems, taigi, pašaliniams, svetimiems žmonėms. Pagal įstatymą tai žmonės, kurių pakankama kvalifikacija, kad jie savanorystės pagrindais vykdė kažkokią socialinę veiklą (žr. Įstatymo 41 str. 1 dalį). Įstatymas bendrom frazėm deklaruoja prigimtinę vaiko teisę augti šeimoje, tačiau realiai sudaro sąlygas šią teisę šiurkščiai pažeisti. Iš esmės Įstatymas buvo priimtas apgaulingu būdu. Jis iš viso netgi nebuvo skirtas skubiam vaikų gelbėjimui iš jų gyvybei ir sveikatai pavojingų situacijų („panešimus“ Tarnyba tik pradeda nagrinėti „kuo skubiau“, bet ne vėliau, kaip per tris darbo dienas, nenustatant konkrečios terminuotos pareigos imtis pačių skubių veiksmų, žr. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, t.y., netgi tada, kai toks pavojus iš tiesų iškyla). Taigi, taip kuriamas biurokratinis sisteminio šeimų perauklėjimo/terorizavimo mechanizmas. Kreipimosi tikslai: Pakeisti Įstatymą taip, kad: Būtų atšaukti išplėstiniai, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje niekad iki šio Įstatymo įsigaliojimo netaikyti „smurto“ ir „fizinės bausmės“ apibrėžimai; ir kad būtų atsisakyta neaiškios „atvejo“ koncepcijos, kai nežinia koks vadybininkas be teismo sankcijos įsiveržęs į šeimos aplinką turi teisę spręsti ne tik ar iškilo realus pavojus vaikui, bet ir tai, ar tėvai esą gali sudaryti sąlygas tokiems pavojams, vienasmeniškai pagal neaiškius kriterijus spręstų ar tuo pagrindu „paimti vaiką“. Vaikai būtų įstatymiškai saugomi ne tik nuo tėvų, bet ir nuo Tarnybos smurto, o šeima būtų saugoma nuo nepagrįstos „vadybininkų“ invazijos į jos privačią aplinką, apginant tiesiogiai galiojančius, konstitucinus šeimos būsto ir privataus gyvenimo neliečiamybės principus. Būtų atšauktos privilegijos Tarnybai be jokios atsakomybės imtis kraštutinių priemonių -atiminėti vaikus, arba nežinia kokiu pagrindu nustatyti šeimų perauklėjimo planus, grasinant taikyti tokias kraštutines priemones. Būtų panaikintos Tarnybai suteiktos privilegijos neapibrėžtą laikotarpį taikyti nuo šeimos atskirtiems vaikams „laikiną globą“ ar kaip nors kitaip vilkinti vaiko sugrąžinimą tėvams. Būtų panaikintos Įstatyme numatytos teisminio nagrinėjimo procedūros raštu (t.y., kai yra sudaroma galimybė priimti teismo nutartis ir sprendimus, net nedalyvaujant tėvams ir neišklausant vaiko). Būtų nustatytos realios pareigos Tarnybai ir kitoms institucijoms imtis skubių veiksmų, kai iš tiesų iškyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. Reikalavimai ir siūlymai: Peticijos autoriai siūlo Seimui skubiai svarstyti jų parengtą LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-643 2, 24, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3, 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS, IV IR V SKIRSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS ĮSTATYMO projektą (projektą ir jo lyginamąjį variantą žr. peticijos Priede). Reikalavimų ir siūlymų esmė bei pagrindimas: Projekte siūloma atsisakyti pernelyg plačių „atvejo“, „smurto“ ir „fizinės bausmės“, kurie taikomi tik tėvams, apibrėžimų (2 str. pakeitimas, panaikinant jo 1, 5 ir 9 dalių galiojimą); Projekte siūloma atsisakyti išplėstinio „smurto formų“, taikomų tėvams apibrėžimo (3 str. galiojimo panaikinimas); Projekte siūloma atsisakyti totalinės sistemos apsaugoti vaikus „nuo visų formų“ smurto, kai yra nepagrįstai ribojamos tėvų teisės drausminti savo vaikus (t.y., panaikinti 20 straipsnio galiojimą) ir sugrįžti prie garantuotos tėvų teisės drausminti savo vaikus, „išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“, t.y. sugrįžti prie normų, kurios galiojo iki Įstatymo priėmimo (žr. siūlomą 24 str. pakeitimą). Projekte siūloma atsisakyti prievolės pranešti policijai ir Tarnybai apie „visų formų smurtą“ prieš vaikus, už kurį „nenumatyta baudžiamoji atsakomybė“, o taip pat apie plečiamai aiškintinus, niekur nenumatytus „kitus vaiko asmeninių ir turtinių teisių pažeidimus“ (žr. Projekte siūlomą Įstatymo 35 straipsnio pakeitimą, kuriame siūloma panaikinti nuorodą į 29 straipsnio 2 dalį, nežinia kodėl to straipsnio 3 dalyje prilygintą „nuskalstamai veiklai“). Projekte siūloma atsisakyti naujosios, galimai antikonstitucinės „vaikų paėmimo“ sistemos, atitinkamai panaikinant 36 str. 1 dalies, taip pat IV ir V skirsnių, kuriuose nustatoma vaikų atskyrimo nuo šeimos tvarka (sudaranti sąlygas neteisėtai valdžios prievartai prieš šeimas). Peticijos autoriai laikosi nuostatos, kad naujosios „vaikų paėmimo“ tvarkos neįmanoma kaip nors pataisyti (pirmiausia todėl, kad ši tvarka vaikus traktuoja kaip valstybės nuosavybėje esančius daiktus, negerbia prigimtinės šeimos teisių, nustato privilegijas tarnautojams ir net jų įgaliotiems tretiesiems asmenims pagal blogiausią norvegišką praktiką, tačiau nenustato realių svertų piliečiams gintis nuo galimo piktnaudžiavimo ar net institucinio smurto). Tarnybos pagrindinė funkcija liktų prevencinių, kompleksinių pagalbos šeimoms programų įgyvendinimas ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai iš tiesų kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, – skubus vaiko gelbėjimas, tačiau jau be jokios automatiškos prievolės Tarnybai kreiptis į teismą dėl sankcijos „laikinai globai“, o atvirkščiai – su prievole kuo greičiau grąžinti vaiką šeimai (žr. Projekte siūlomą 36 str. pakeitimą, kuriame nustatytos realios prievolės Tarnybai ir policijai imtis skubių veiksmų, ilgiausiai per 6 valandas nuo pranešimo gavimo; o ne taip, kaip dabar parašyta Įstatyme, kad Tarnyba ne ilgiau kaip „per tris darbo dienas“ tik pradeda nagrinėti pranešimą; tai yra labai keista, jeigu Įstatymas iš tikrųjų buvo sumanytas vaikų gelbėjimui nuo pavojaus jų gyvybei ir sveikatai). Projekto visuma padėtų apginti šeimos instituciją nuo valstybės agresijos (prieš konstitucinį savo pačios pamatą!); valdžios institucijoms piliečiai tokių plačių įgaliojimų, kurie dabar yra nustatyti Įstatyme, niekad ir niekur nesuteikė; valstybė privalo globoti šeimą, o ne ją griauti. Peticijos autoriai kviečia Seimo narius atsisakyti tautos ateičiai itin žalingų ir nacionaliniams šalies interesams akivaizdžiai priešingų Įstatymo nuostatų. Šeimos teisės bendrus principus nustato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.

Tai naudojame tam, kad patvirtintume jūsų pranešimo gavimą ir informuotume jus apie rezultatą.
Aš teikiu pranešimą
Ko prašote? Galite pasirinkti daugiau nei vieną.
Ar galime persiųsti jūsų prašymą peticijos autoriui? Autorius gali pašalinti peticiją dėl bet kokios priežasties ir gali atsakyti į prašymą greičiau nei mūsų moderatoriai.
Ar galime persiųsti jūsų prašymą peticijos autoriui? Autorius gali pašalinti peticiją dėl bet kokios priežasties ir gali atsakyti į prašymą greičiau nei mūsų moderatoriai.
Ar galime persiųsti jūsų prašymą peticijos autoriui? Autorius gali pašalinti peticiją dėl bet kokios priežasties ir gali atsakyti į prašymą greičiau nei mūsų moderatoriai.

Mūsų komanda peržiūri praneštas peticijas, siekdama nustatyti, ar jos pažeidžia mūsų Paslaugų teikimo sąlygas arba Bendruomenės gaires.