UŽ PAJŪRIO, MIŠKŲ IŠSAUGOJIMĄ IR ŠVARŲ KLAIPĖDOS ORĄ

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministrui Kęstučiui Navickui
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui
Lietuvos Respublikos Valstybinei kultūros paveldo komisijai  

PETICIJA  PRIEŠ KLAIPĖDOS IŠORINIO UOSTO STATYBAS

Mes, Lietuvos piliečiai, vadovaudamiesi Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 18, 25, 33, 46 straipsniais ir tarptautiniais susitarimais, griežtai protestuojame prieš Klaipėdos miesto pietinės ir šiaurinės dalies grandiozinę pramonę uosto plėtrą, atimant paskutinį plyšelį prie jūros - Melnragės, Girulių paplūdimius ir šalia esantį pušyną.

Uosto direkcija ir vyriausybė gerai žino, kad Klaipėdos uosto didžiausia krova Baltijos šalyse. Todėl nenuostabu, kad taršos lygis Klaipėdoje didžiausias Europoje. Stebina ir tai, kad nėra jokio ekonominio ir ekologinio įvertinimo. Girdime tik abstrakčias frazes ir reikalavimą besąlygiško pritarimo nežinia kam. Jokios dokumentinės medžiagos visuomenė negauna. Atrodo, kad svarbiausia valdžios atstovams - išplėsti uostą, neprisiimant jokios atsakomybės. Iki galo nėra pasakytas jo mastas, jokių ekonominių ir ekologinių įvertinimų, kokią naudą ir kokią žalą padarys aplinkai pinigine išraiška.

 

Todėl tvirtai sakome NE numatytai grandiozinei plėtrai šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyje.
Sakome TAIP švariai Baltijos jūrai, pajūrio ruožo ir gryno oro išsaugojimui!   

 

Galimos šio projekto vystymo pasekmės:
 • Pajūrio ruožo erozija, pakrantės iki Šventosios miesto suardymas. Darydami išvadas apie kranto eroziją iš dalies remiamės 2002 metais atliktų molo įrengimo darbų pasekmėmis, dėl kurių prasidėjo stipri ir negrįžtama dalies pajūrio ruožo erozija. Tokių įrengimų vystymo katastrofiškos pasekmės gamtai atsispindi ir užsienio šalių praktikoje. Kadangi Lietuvoje esantis pajūrio ruožas yra pakankamai trumpas, šio uosto vystymo pasekmės būtų labai skaudžios įvairiais aspektais - tai ne tik gamtos suniokojimas, oro tarša, tačiau ypatingai didelė žala bus padaryta rekreacijai bei turizmui, kuris yra pagrindinis Palangos ir Šventosios miestų gyventojų pragyvenimo šaltinis.   • Ekonominiai nuostoliai erozijai pažeidus paplūdimius, jose esančias sezonines pramogų erdves. Tai sunku įvertinti, tačiau galime įsivaizduoti, koks nuostolis tai būtų Palangos miestui, kai pagrindinis vietinių gyventojų pajamų šaltinis yra turistinės paslaugos pagrindiniam turistų traukos centrui tapsiant ne tokiam patraukliam.
 • Estetinė, kultūrinė žala. Kaip jūs įsivaizduojate, kur Klaipėdiečiai grožėsis saulėlydžiais, bangų mūša? Tikrai ne žvelgiant į laivus monstrus ir byrančias bei vėjo plaikstomas krovimo atliekas.
• Planuojama dėl uosto statybų iškirsti 16ha miškų teritoriją. 
 

Siekdami apginti ir išsaugoti pajūrį ir vietos gyventojų interesus, mes reikalaujame:

• Uosto pramoninę plėtrą perkelti į Būtingę  

• Projektus, susijusius su viešųjų erdvių rekonstrukcija ir galinčius daryti neišvengiamą grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, nuo pat pirminio projektų vystymo etapo derinti su visuomene, remiantis Orhuso konvencija. Mes reikalaujame, kad šių projektų vystymo eigoje būtų aktyviai derinamasi su visuomene, paskiriant visuomenės ar suinteresuotos vietos bendruomenės įgaliotinius dalyvauti jų vystyme turint realią galimybę įtakoti sprendimus nuo jų priėmimo pradžios.   • Parengti tikslią ir nuodugnią poveikio aplinkai analizę. Išorinio uosto projekto rengėjai yra įpareigoti, pasamdžius profesionalius ir nepriklausomus ekspertus, padaryti šią analizę, kuri leistų visuomenei tinkamai įvertinti šio projekto galimas grėsmes ir pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai.
 • Prieš patvirtinant bendrąjį planą atlikti ekonominį vertinimą.
 • Vystyti socialiai atsakingo verslo idėjas – prisiimti atsakomybę už žmonių gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl skleidžiamos taršos, triukšmo ir siekti maksimaliai padengti piliečių patirtą žalą, nes remiantis Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento parodymais dėl taršos normų viršijimo, piliečių skundais ir atsiliepimais dėl patirtų sveikatos sutrikimų galime teigti, kad Klaipėdos uosto veiklos ribos viršija nustatytas SAZ, kurios „ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltinius.“ (V-586, 3p.).

 Vystant šį projektą pažeidžiama:
- Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), XXVI straipsnio 109 ir 110 punktai;
- Gamtinio karkaso nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. D1-624 (toliau – nuostatai), 2, 6, 8, 9 ir 16 punktus;
- Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 41 straipsnis. Visos koncepcijos alternatyvos pažeidžia gamtinį karkasą ir tai neatitinka 6, 8 ir 16 punktų reikalavimų;
- Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir 5 daliai dėl Smeltės botaninio draustinio teritorijos.
- Tarptautinė biologinės įvairovės konvencija, jos 8 straipsnio b) c) d) e) i) punktus, 14 straipsnio a) b) c) punktai.
- Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso) 6, 7, 8 straipsniai.
- Europos kraštovaizdžio konvencijos 5, 6 straipsniai.
- Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nesudarius visuomenei galimybės susipažinti su numatyta SAZ teritorija. Esant uosto bendrojo plano viršenybei prieš bendrąji miesto planą bus užkirsta galimybė visuomenei pareikšti savo nuomonę, o tai pažeis viešąjį interesą ginančias nuostatas esant valstybinės reikšmės projektui. Nenustatytos SAZ neleidžia vertinti jų naudojimo galimybių ateityje, taip pat nesant išnagrinėtos naujų poilsio zonų miestiečiams įrengimo galimybių, neperžiūrėtos pajūrio juostos ir kiti apribojimai pakrantėse, nenurodytos veiksmingos priemonės rodo, kad projekto vystymas nevykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat bus pažeistos šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkto nuostatos.
- Aplinkos apsaugos ministro įsakymu nustatytų sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių III dalis, įsakymo nr. V-586.
- LR Vyriausybės nutarimas dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, nr. 967, 3 skyriaus 6 punktas, esant rengiamo plano ribojimuisi ir galimu poveikiu “Natura 2000” teritorijoms.
- LR Vyriausybės programos 267 punktas dėl galimybės piliečiams dalyvauti priimant sprendimus bei galimybių sudarymo visuomenei susipažinti su kiekvienos alternatyvos socialinėmis, ekonominėmis ir aplinkosauginėmis pasekmėmis.
Ir, be abejonės, šis projektas pažeidžia pamatinį Lietuvos Respublikos įstatymą – Konstituciją, kurioje įtvirtintos nuostatos persmelkia įstatymus ir įpareigoja projektų rengėjus remtis joje įtvirtintomis nuostatomis saugant Lietuvos natūralų gamtinį paveldą – visos Lietuvos piliečiams priklausantį turtą.
Jos 46 straipsnis aiškiai įtvirtina pamatines aplinkos saugojimo vertybes – „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ 


MELNRAGĖS BENDRUOMENĖS ASOCIACIJA  Asociacija, Molo g. 60-1, LT-92278, Klaipėda. Tel. 8 611 56 292  el.paštas: maka@hotmail.ltpajuris-is-paukscio-skrydzio-70998756.jpg

Laura Čilinskaitė    Susisiekti su peticijos autoriumi