#328: -  

  Buvo vieni balvonai ateis kiti  ir kitus uždės... Visi minės kas vietoj naujų anksčiau stovėjo. Pasirinkimas gynčytinas. Susiplėšys, draskysis iki raudonumo ką statyti-Lanzbergį, Adamkų,Ramanauską,Žemaitį... kaip ir statant Valdovų rūmus. Kaip tiltas atrodė prieš karą taip ir palikti, bet per karą jį sugriovė. Kas pastatė, tas ir papuošė balvonais. Mienas yra porcelienas. Kam vamzdis nepatinka, kam puskalnis. Negalima niekinti kūrybos. Gal net lietuviai tuos balvonus liejo. Menas turi tarnauti liaudžiai. Toks menas tarnaus ir istorikams. Tik galima pakeisti jų eksterjerą, užvadinti raudonųjų kareivių Ivanų, aktyvisčių, komunistų - atyvistų vardais ir nukelti į kitą Vilniaus laisvą erdvę. Lukiškių aikštė užpildys visą komunizmo statytojų istoriją. Turistai galės grožėtis komunizmo statiniais. Ypač Kominterno šalių piliečiai. Jie pasijus žiauriai apsimovę, kad jų tėvai komunistai patikėjo komunizmo pasaka ir gavo nuo Stalino pendelį į...Dar jų laižytojai neišmirė. Jiems gėda ir jie nori perrašyti istoriją, paslėpti stalinizmo rėžimo įrodymus ir nusiplauti nešvarias rankeles. Perkėlus statulas, reikia aukų atsiprašyti ir išaškinti visiems kas nematė trėmimų, koks kraupus buvo laikotarpis kai statė tas statulas.