Kodėl niekas nesiskundė, kada iki 2008 Lietuvoje mokslo metai tęsėsi iki birželio 19-osios? Per daug išlepę mes visi pasidarėm. šis sprendimas yra gana aiškiai argumentuotas: Lietuviai atostogauja bene daugiausiai Europoje, o mokinių žinios nėra pakankamai didelės. Aišku, mokslo metų prailginimas yra tik ledkalnio viršūnė, viską reikia daryti šiek tiek kitaip.

Visų pirma, mokymo programos nėra pakankamai aiškios, daugelis mokyklų naudoja skirtingus vadovėlius, nėra vienodumo. Šiandien, mano matematikos mokytoja minėjo, kad anksčiau 11-oje klasėje teko mokyti ir integralų, ir diferiancijuotų lygčių. Daugelis mokytojų jau yra gana seni, nepakankamai kompetetingi. Galiu iš patirties pasakyti, kad dar gimnazijose ir geresnėje vidurinėse, mokymo kokybė yra gana gera, tačiau eilinių mokyklų lygis yra tikrai žemas. Daugiau reikėtų mokyti profesinių dalykų, kad žmogus pats galėtų realiai įvertinti savo galimybes. Tikiu, kad kada nors, laikui bėgant, ir mes galėsime girtis aukštu mokinių parengimu, na o dabar, geros likusios gegužės, visgi vasara jau arti :)

#27: Filosofo papildymas -  

 Auga dirbanti karta, koks dar mokslas iki Birželio galo? NE

#27: Filosofo papildymas -  

 Vėjus, filosofe, rašai.

1. Mums nereikia tiek ilgai mokintis kaip „kitiems Europoje“ dėl mūsų kalbos šeimos grupės pranašumo prieš germanų kalbos grupę.
2. Dėl atsotogų. Pvz., Prancūzijoje darbo savaitės trukmė yra 35 val – tikrai nepersidirba.
3. O kodėl taip reikia kompleksuot dėl to, jei ilgiau atostogaujam nei kiti Europoje. Kas per nepilnavertiškumo kompleksas? Vadinasi, mes susidorojams su apimtimis, todėl ir atostogaujam.
4. Dėl mokinių žinių. Kai LTSR visos mokyklos buvo vidurinės ir nebuvo „elitinių“ ir „atstumtųjų“ mokyklų, pagal žinių lygį ėmėm aukštą vietą pasaulyje.