Dėl pažangaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo

126 to 128. Klausdamas studentų jūs prašokate mano manymu patį svarbiausią klausimą, ar mes turim teisę spręsti kuris žmogus gali gyventi ,o kurio gyvenimas ,mūsų manymu, bus nieko vertas. Paklauskite jų apie pažįstamus žmones, ar jie norėtų spręsti kam iš jų gyventi o kam ne? Ar jie mano, kad turi tokią teisę. Jei taip, tada ko gero viskas tvarkoj ir su jų atsakymais, tokiu atveju ir aš galvočiau taip pat, geriau sveikas nei luošas. Šiaip tai čia kaip paklausi taip atsakymą ir gausi. Tačiau aš manau, kad mes neturim tokios teisės. Kita vertus nemanau, kad ten būtų išmesti tik tie žmonės kurie ateityje galėtų  gimti su galūnėmis  ne tose vietose. Mokslas gali vystyti į visas puses, manau, kad bažnyčia ir šiaip moralės žmonės yra geri etikos sargai, kad mokslas nenusivažiuotų. Pamatysit, jei šis įstatymas bus galutinai priimtas, nieks dėl to nenukentės nei mokslo progresas kuris tiesiog pasuks morališkai priimtinesniu keliu, nei nevaisingos moterys, kurios dabar perdėtai yra gąsdinamos. Tai jau seniai yra ne tik mokslas, bet ir verslas, o verslas visada linkęs prisitaikyti prie užduotų sąlygų, aišku, yra natūralu, kad jis nori gauti kuo palankesnes salygas ir dėl jų dabar kovoja. Ačiū. Malonu diskutuoti su mąstančiais žmonėmis.