Atviras Europos autorių laiškas

Atviras Europos autorių laiškas ES valdžios institucijoms (22 10 2015)     

 

 Ginkit autorius, saugokit autorines teises!

 

Kalbėkime atvirai: mums, knygų autoriams, nesuprantamas primygtinis jūsų noras žūtbūt „reformuoti“ autorines teises Europoje.     

Europos Komisija, imdamasi autorinių teisių, kad sudarytų palankias sąlygas „ypatingai skaitmeninei rinkai“, renkasi ne tą taikinį – juk autorinės teisės yra sine qua non kūrybos sąlyga. Ją pažeisti – vadinasi, pakirsti skaitmeninį knygų rinkos šaltinį, jam dar nespėjus suklestėti.

Autorinės teisės nėra kūrinių apyvartos dalis. Teisių perdavimas leidžia mūsų kūriniams sklisti po visas šalis, būti išverstiems į visas kalbas. Jeigu esama tokio platinimo kliuvinių, jie veikiau ekonominio, technologinio, mokestinio pobūdžio, ir reikėtų taikyti į monopolius ir mokestinį sukčiavimą!         

Europos Parlamentas, priimdamas gerokai patobulintą Julia Reda pranešimo versiją, dar kartą pabrėžė, kaip svarbu išsaugoti autorines teises ir trapią ekonominę kūrybos sektoriaus pusiausvyrą. Deja, greta viso to nėra atsargu palikti atviras duris gausioms autorinių teisių išimtims – išimtims, kurios gali būti sukurtos, išplėtotos, įteisintos, suderintos, nepaisant nacionalinių sprendimų, leidžiančių užtikrinti skaitytojų ir kitų vartotojų poreikius.     

Kuo gausėjančios autorinių teisių išimtys gali padėti kūrybai? Iš kelių išimčių (archyvavimas, mokymas etc.) jos virs taisyklėmis, o autorinės teisės – išimtimi. O mums autorinės teisės – svarbiausias dalykas, jos suteikia mums ekonomines teises ir moralinę teisę į savo kūrinį. Jos – mūsų europinės literatūros cokolis, ekonominių mūsų šalių turtų, o drauge ir darbo šaltinis, jos užtikrina ilgalaikį kūrybos finansavimą knygos kelio visumoje; jos – mūsų atlyginimo pagrindas. Leisdamos mums naudotis mūsų darbo vaisiais, jos laiduoja mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Mes nenorime nei grįžti į rėmimo laikus, nei gyventi iš galimų valstybinių dotacijų, mes norime naudoti savo kūrinius. Rašyti – amatas, o ne pramoga.     

Pastaraisiais amžiais autorinės teisės įgalino sudemokratinti knygą; rytoj jos sudarys sąlygas vystytis skaitmeninei kūrybai ir plačiai ją paskleisti. Praeities palikimas – autorinė teisė – sykiu yra ir moderni priemonė, suderinama su naujųjų technologijų naudojimu.     

Reikia liautis priešpastatyti autorių ir skaitytoją. Be pirmojo nebūtų literatūros, be antrojo literatūra neturėtų prasmės. Autoriai atviri pasauliui, kuriame gyvena, jo permainoms ir vystymuisi. Pasak jų – ir jie tai ryžtingai gina – kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, teisę į saviraišką ir kūrybą. Jie stoja už dalijimąsi mintimis ir žiniomis – tai jų gyvenimo tikslas. Jie ne tik autoriai, visų pirma jie – skaitytojai.     

Mes, Europos autoriai, prašome Europos liautis plėsti autorinių teisių išimčių zoną ar tas išimtis didinti. „Kompensacijos“ užtikrinimas, kad ir koks jis būtų, neįstengtų atstoti pajamų, gaunamų iš komercinio kūrinio naudojimo, o juk autoriai jau ir taip yra didėjančio materialinio nestabilumo aukos. Mes prašome Europos stoti prieš iliuzinį „viskas už dyka“, iš kurio pasipelnys tik didžiosios platinimo platformos ir kiti tiekėjai. Mes prašome Europos padėti mums siekti tinkamiausių knygos vertybių dalybų, ypač skaitmeninėje erdvėje, uždrausti neteisingas sąlygas sutartyse ir veiksmingai kovoti su mūsų kūrinių piratavimu.     

Kūrėjų laisvė ir kultūrinis Europos gyvybingumas taip pat priklauso nuo jūsų.

 

(Vertė Jonė Ramunytė)